„Tokį vartotojų elgesį skatina
daugelyje Lietuvos miestų nukritusios šilu­mos kainos. Jas žemyn truktelėjo
brangias gamtines dujas pakeitęs pigus vietinis biokuras“, – teigė Lietuvos
šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

2012–2016 metais vidutinė šilumos kaina sumažėjo net 32
proc. ir šiuo metu siekia 5,24 ct/kWh be PVM.

LŠTA skaičiavimu, 2016 metais
Lietuvos varto­tojams buvo patiekta 7,49 TWh šiluminės energijos.
Centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo apimtys augo 9 procentais, lyginant
su 2015-ųjų duomenimis.

Skaičiuojama, kad prie AB „Kauno energija“
šilumos tiekimo tinklų 2016 metais buvo prijungta 19 naujų objektų, kurių
bendra instaliuota šiluminė galia sudarė 12 MW. Sparčiausiai vartotojų skaičius
– apie 2 proc. kasmet – auga Vilniuje. 2016 metais sostinėje prisijungė net 4,2
tūkst. naujų vartotojų. Panaši tendencija ir kituose Lietuvos miestuose

2016 metais Lietuvoje iš
biomasės buvo pagaminta jau virš 64,2 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos,
iš gamtinių dujų – 33,4 proc.

V. Stasiūno teigimu, augant biokurą
naudojančių įrenginių skaičiui, mažėja pirminio kuro są­naudos energijos
vienetui pagaminti. Tai ne tik mažina šilumos kainas, bet ir gerina
centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus energetinį efektyvumą ir mažina
aplinkos taršą.

„Tai nėra biokuro revoliucijos pabaiga. Galime tikėtis, kad pasinaudojus ES
fondų numatyta parama 2014–2021 metams, jau
2022 metų pabaigoje biokuro katilų šiluminė galia pasieks 2057 MW ir iš
biomasės bus pagaminta 80–90 proc.
centralizuotai tiekiamos šilumos. Taip pat bus toliau modernizuojami ir
plečiami šilumos perdavimo tinklai“, – teigė V. Stasiūnas. Šiuo metu biokuro
katilų įrenginių galia siekia 1589 MW.

Dėl 2015-ųjų pabaigoje priimtų
Vyriausybės sprendimų 2016 metais neįmanoma tapo Vilniaus TE-3, Kauno
termofikacinės elektri­nės ir Panevėžio TE veikla. Vyriausybė priėmė nutarimą
panaikinti elektros energijos supirkimo kvotas ir nebenu­statyti remtinos
elektros energijos, pagamintos iškastinį kurą naudojančiose kogeneracinėse
elektrinėse, apimčių 2016 metams.

„Iki šiol lieka neaišku, ar
bus išsaugotos šios efektyvios kogeneracinės elektrinės kaip rezerviniai elektros ir šilumos gamybos šaltiniai“, – sakė V. Stasiūnas.

Anot jo, svarbia problema išlieka ir daugiabučių
vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė. Iš daugiau nei 19 tūkst.
daugiabučiuose esančių šilumos punktų dar likę 3,9 tūkst. sovietinės statybos
elevatoriniai neautomatizuoti punktai ir 6,8 tūkst.  priklausomo šildymo pajungimo automatizuoti
šilumos punktai.

Tik 8,6 tūkst. šilumos punktų yra
šiuolaikiniai automatizuoti nepriklausomo pajungimo, kurie leidžia sutaupyti
apie 25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti gyventojų mokėjimus už šildymą.

Šios ir kitos Lietuvos šilumos ūkio 2016 metų tendencijos bei rodikliai buvo susisteminti ir šiuo metu prieinami visiems besidomintiems.

Šilumos tikimo bendrovių ūkinės veiklos apžvalgas rasite čia

 LŠTA pranešimas spaudai "Šilumos tiekėjai: sugrįžta anksčiau atsijungę vartotojai" (342.14 KB)