Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
„Vilniaus energija“: VŠT vienašališkai įsigytos „ekspertinės“ paslaugos – nepriimtinos
„Vilniaus energiją“ valdančios „Veolia“ grupės viceprezidentės Rytų ir
Vidurio Europai Malikos Ghendouri teigimu, VŠT reikalavimas suteikti jai teisę
vienašališkai išsirinkti ekspertą prieštarauja nuomos sutarties sąlygoms ir yra
neobjektyvus. Tuo tarpu „Vilniaus energija“ geranoriškai stengėsi rasti būdą
tokio eksperto paslaugoms įsigyti abiem pusėms palankiomis sąlygomis ir
sprendė, kaip patenkinti šį nepagrįstą VŠT reikalavimą.
„Nuomos sutartis pasirašyta tam, kad šalys išvengtų nesąžiningo elgesio,
kurį šiandien demonstruoja VŠT. VŠT ignoravo „Vilniaus energijos“ geranoriškas
pastangas rasti neutralų būdą šalims bendrai susitarti dėl nepriklausomo
eksperto. Būtent toks kelias numatytas nuomos sutartyje,“ – sakė M. Ghendouri.
Nepaisant „Vilniaus energijos“ pastangų rasti abiem pusėms priimtiną būdą
VŠT sukeltoms problemoms spręsti, VŠT vienašališkai skyrė techninį ekspertą,
kuris įvertintų Vilniaus šilumos ūkio būklę. Pasirinktas „Elektrėnų energetikos
remonto“ ir „Inspektos“ konsorciumas. Be to, VŠT primygtinai reikalavo, kad šis
vienašališkai pasirinktas ekspertas atliktų sutartyje numatyto bendrai
pasirinkto nepriklausomo eksperto funkcijas.
„Vilniaus energija“ laiko šį VŠT vienašališką veiksmą neteisėtu. Įmonės
vertinimu, VŠT sąmoningai nesilaiko sutartinių įsipareigojimų „Vilniaus
energijos“ atžvilgiu. Tokiais veiksmais VŠT taip pat rodo nepagarbą savo
įsipareigojimams tarptautiniam investuotojui – „Veolia“ grupei.
Anot M. Ghendouri, „Vilniaus energija“ pasirengusi ieškoti kompromiso ir
yra atvira sprendimams, kurie užtikrintų nešališką pirmininkavimą ir neutralų
bendro ekspertinių paslaugų įsigijimo procesą. Vakar „Vilniaus energija“
pateikė VŠT dar vieną konkretų pasiūlymą.
„Siūlome sprendimą, kuris leistų pasirinkti nepriklausomą ekspertą taip,
kaip numatyta nuomos sutartyje – bendru sutarimu“, – teigė M. Ghendouri.
„Vilniaus energija“ siūlo nedelsiant sudaryti naują pirkimo komisiją, kuris
šalims priklausytų lygiomis dalimis: 50 proc. valdymo ir sprendimo teisių
priklausytų „Vilniaus energijai“ ir 50 proc. – VŠT. Tokia tvarka leistų
išsklaidyti VŠT nuogąstavimus, įskaitant tuos, kurie kyla dėl Viešųjų pirkimų
įstatymo. „Tikimės, kad VŠT nedels priimti šį pasiūlymą, kad galėtume bendru
sutarimu skirti ekspertą, nieko nelaukdami,“ ‒ sakė M.
Ghendouri.
Bendrovė
„Veolia“ pažymi, kad šių metų kovo mėnesį Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas
žiniasklaidai pareiškė, kad „Vilniaus šilumos
tinklai vienašališkai paskelbs konkursą, ekspertą pasamdys, o tada turbūt
vėliau laukia Vilniaus arbitražas, kuriame bus bandoma įrodyti, kad atlikta
ekspertize reikia vadovautis tolimesnėse procedūrose“. Pasak jo, dėl to
Nuomos sutarties nuostatos nebus tiesiogiai pažeistos: „Kai bus atlikta šilumos tinklų ekspertizė, mes ją teiksime susipažinti
„Vilniaus energijai“ ir „Veolia“. Jie nesutiks ir turbūt keliausime į Vilniaus
arbitražą ir šiuo atveju jis pripažins, kad ekspertizė buvo atlikta tinkamai“,
– teigė vicemeras.
Akivaizdu, kad VŠT ištisus mėnesius planavo priversti „Vilniaus energiją“
sutikti su VŠT vienašališkai įsigytomis eksperto paslaugomis, taip pažeisdama
aiškiai nurodytą nuomos sutarties reikalavimą, kad tokį ekspertą šalys turi
skirti „bendru sutarimu“.
„Veolia“
grupė yra pasaulinė tvaraus resursų valdymo lyderė. Daugiau nei 179 tūkst.
darbuotojų visame pasaulyje turinti grupė teikia energetikos, vandens tiekimo
ir atliekų tvarkymo paslaugas miestams, gyventojams ir įmonėms. Įgyvendindama
tris viena kitą papildančias veiklas „Veolia“ padeda plėtoti išteklių naudojimo
galimybes ir saugo turimus resursus.
2014
metais „Veolia“ 96 mln. žmonių tiekė geriamą vandenį, rūpinosi 60 mln.
gyventojų nuotekų sistemomis, pagamino 52 mln. MWh energijos ir 31 mln. tonų
atliekų pavertė nauja energija. „Veolia Environnement“ (listinguojama Paris
Euronext; VIE) konsoliduotos pajamos 2014 metais sudarė 24,4* milijardo eurų.
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.