Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Centralizuotai šildomas Vilnius – tarp efektyviausių pasaulio miestų
Vilnius yra pavyzdinis miestas pagal centralizuoto šilumos tiekimo mastą bei efektyvumą ir rikiuojasi tarp 45 pasaulio miestų–čempionų šioje srityje. Šalia Tokijo, Honkongo, Seulo, Dubajaus, Toronto, Sietlo, Londono, Paryžiaus, Frankfurto, Oslo, Kopenhagos ir kitų efektyviausių planetos miestų Vilnių pastatė Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa, parengusi studiją „Centralizuotas energijos tiekimas miestuose“ (http://www.unep.org/energy/districtenergyincities). Šis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Danijos Vyriausybe.
„Galime tik džiaugtis, kad gyvename mieste, kurio šilumos ūkis tarptautiniu mastu vertinamas pačiais aukščiausiais balais. Tai – svarbus įvertinimas Vilniui, kurio modernios šilumos sistemos savo efektyvumu prilygsta progresyviausiems planetos miestams, labiau ekonomiškai pažengusioms šalims“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vilnius energetikos čempionų sąraše yra vienintelis miestas tarp Baltijos šalių.
Iš buvusio Sovietų sąjungos bloko valstybių be Vilniaus tarp efektyviausių miestų pateko tik Armėnijos sostinė Jerevanas. Čempionams priskirti du kaimyninės Lenkijos miestai: Varšuva ir Lodzė.
Tiek Varšuvos, tiek Jerevano šilumos ūkiu rūpinasi Vilniuje dirbanti energetikos kompanija „Veolia“.
Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) vertinimu, daugiausiai – po tris miestus, kuriuose centralizuota šiluma tiekiama efektyviausiai, turi Švedija, JAV ir Kanada. Po 2 čempionus turi Kinija ir Europos valstybės: Norvegija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Olandija.
Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa šią studiją atliko per dvejus metus. Tyrėjai vadovavosi įvairiais informacijos šaltiniais, apklausė miestų atstovus ir energetikos sektoriaus darbuotojus, finansininkus, konsultavosi su 150 ekspertų iš 65 skirtingų valstybių, rėmėsi miestų planavimo dokumentais.
Plačiau apie tyrimą: http://districtenergyinitiative.org/index.html
Leidinys „Centralizuotas energijos tiekimas miestuose“ (District Energy in Cities) (14.05 MB)
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.