Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas spaudai „Sausį šaltis lėmė trečdaliu didesnį šilumos suvartojimą nei pernai“
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų
ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose
daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų sausio mėnesį
vidutiniškai išleis 117 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1860 kWh
(31 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti
vidutiniškai prireikė apie 1200 kWh (20 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už
šią šilumą sudarė apie 83 eurus.
Šį sausį vidutinė šilumos kaina
Lietuvoje buvo 6,3 euro ct/kWh, prieš metus – 6,9 euro ct/kWh su PVM. Šilumos
kainų mažėjimą lėmė platesnis biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už
gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai.
Šių metų sausį mažiausiai energijos
naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui
suvartota apie 420 kWh. Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi – apie 27 eurus. Daugiausia
vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose,
kuriuose šildymui reikėjo net 3960 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo
apie 250 eurų.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose
ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai
administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne
tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto
vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto
vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti,
kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus.
Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka
atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato
patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą
kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą
vartotojams iki
pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą,
apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja
šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 120
tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 420 tūkst. būtų yra senuose,
sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 112 tūkst. butų yra
iš dalies modernizuotuose namuose, o naujos
statybos ir atnaujintuose daugiabučiuose – tik apie 70 tūkst. butų.
Sausį šaltis lėmė trečdaliu didesnį šilumos suvartojimą nei pernai (34.50 KB)
Daugiau
informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
LŠTA atstovas spaudai,
+370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.