„Šilumos energijos kainos nespėja paskui drastiškai kylančias gamtinių dujų kainas – šilumos tarifai perskaičiuojami vos kartą per metus, o dujos brangsta kone kas mėnesį. Nuo 2008 metų sausio 1 dienos šilumos tiekimo įmonėms gamtinių dujų transportavimo kaina, lyginant su dabar galiojančiomis kainomis, kyla virš 30 procentų. Įvertinus, jog apie 40-50 procentų kils ir gamtinių dujų produkto kaina, tenka konstatuoti, kad kyla pavojus šilumos tiekimo patikimumui", – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Drastiškai augančios dujų kainos skaudžiai smogė ne tik šilumos tiekėjams, bet ir jos vartotojams. Anot V. Stasiūno, jautriausiai šilumos kainų augimas atsilieps pasenusių daugiabučių namų gyventojams. „Naujų ar jau renovuotų namų gyventojų išlaidos brangstant dujoms ir šildymo paslaugoms žymiai nepadidės. Skaudžiausiai kainų augimą pajus žmonės, gyvenantys senuose namuose, kuriuose pro nesandarias išorines sienas, stogus, langus, duris prarandama daugiausia šilumos energijos", – sakė V. Stasiūnas.

Energetikų skaičiavimu, prastai apšiltinto daugiabučio namo, 60 kv. metrų ploto buto, gyventojas už šildymą vidutiniškai priverstas mokėti 650 litų per mėnesį. Vidutiniškai apšiltinto namo gyventojui šildymo paslaugos kainuoja apie 290 litų, gerai apšiltinto – apie 95 litus.

Vilniuje naujos statybos ekonomiškų namų tėra 4,6 procento, dar 17 procentų sudaro kokybiškiau pastatyti ir ekonomiškesni už senuosius namai. Didžiąją dalį – 78,1 procento – sudaro seni, nerenovuoti namai, pasižymintys itin prasta šilumine izoliacija. Dar blogesnė padėtis yra kituose Lietuvos miestuose.

„Dar kartą raginame gyventojus nuo didelių sąskaitų gelbėtis renovuojant pasenusius daugiabučius. Šilumos energijos vartojimo mažinimas yra pagrindinė išeitis siekiant mažiau mokėti už šildymą", – teigė V. Stasiūnas. Energetikų skaičiavimu, šildymo sezono metu pro nesandarias daugiabučių sienas kasmet iššvaistoma šilumos energijos už 0,5 mlrd. litų. Energijos švaistymas tuština ne tik gyventojų, bet ir šilumos tiekėjų pinigines.

Nors senos statybos daugiabučių renovacijos nauda akivaizdi, Lietuvoje kol kas pilnai kompleksiškai renovuota vos 10 pasenusių gyvenamųjų namų. Aplinkos ministerijos duomenimis, iš dalies renovuotų daugiabučių yra apie 700. Tai sudaro tik iki 2 procentų visų 45 tūkst. Lietuvoje esančių daugiabučių namų.

Pasak V. Stasiūno, nei šilumos tiekėjai, nei Lietuvos valdžios institucijos negali įtakoti tarptautinių naftos ir gamtinių dujų rinkoje vykstančių pokyčių. „Tuo tarpu daugiabučių renovacija priklauso tik nuo valstybės sprendimų, kurie, deja, iki šiol nedavė svarių rezultatų. Kviečiame politines partijas ir visuomenines organizacijas kuo skubiau pradėti diskusijas ir priimti sprendimus, kurie iš esmės pakeistų daugiabučių namų renovacijos politiką", – sakė V. Stasiūnas.

 Šilumos tiekimo įmonių savikainos analizė (44.92 KB)