Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA pranešimas „Šilumininkai: kovo sąskaitos už šildymą prilygs pernykštėms”
Lietuvoje šiemet kovo oro temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę daugiametę. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė oro temperatūra šį kovą siekė apie 3,9 0C, prieš metus buvo apie 5,1 0C. Panaši temperatūra buvo ir kituose miestuose.
Prognozuojama, kad kovą šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, vidutiniškai sieks apie 900 kWh (15 kWh/1 kv. m.). Prieš metus šis rodiklis siekė 840 kWh (14 kWh/1 kv. m.), o šių metų vasario mėnesį – 1080 kWh (18 kWh/1 kv. m.)
LŠTA skaičiavimu, naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 240 kWh (4 kWh/1 kv. m.), o senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose – apie 1440 kWh (24 ir daugiau kWh/1 kv. m.).
Preliminariais duomenimis, šį kovą apšildyti 60 kv. metrų ploto butą tipiniame senos statybos nešiltintame daugiabutyje gyventojams vidutiniškai kainavo apie 56 eurus (195 litus). Prieš metus apšildyti šį plotą kainavo vidutiniškai apie 57 eurus (197 litus). Šį vasarį gyventojai vidutiniškai mokėjo apie 67 eurus (231 litą).
Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą. 2015-ųjų kovą pigiausia šiluma buvo Utenoje – 5,19 euro ct/kWh (17,92 ct/kWh) su PVM. Didžiausias šilumos tarifas Prienuose sudarė 9,53 euro ct/kWh (32,90 ct/kWh) su PVM.
Kovą šilumos tarifas Vilniuje buvo 7,24 euro ct/kWh (25,01 lito ct/kWh, pernai – 26,24 ct/kWh) su PVM. Kaune šilumos kaina sudarė 5,98 euro ct/kWh (20,66 lito ct/kWh, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 27,50 ct/kWh) su PVM.
Šiauliuose šiluma kainavo mažiausiai tarp didžiųjų miestų – 5,68 euro ct/kWh (19,51 ct/kWh, prieš metus tarifas siekė 24,88 ct/kWh) su PVM. Klaipėdoje šilumos tarifas vasarį sudarė 6,88 euro ct/kWh (23,77 ct/kWh, pernai – 23,32 ct/kWh) su PVM. Panevėžio mieste tarifas siekė 6,58 euro ct/kWh (22,72 ct/kWh, pernai – 22,42 ct/kWh) su PVM.
Miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina sudaro apie 5,8 euro ct/kWh (20 ct/kWh) su PVM. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 7,8 euro ct/kWh (27 ct/kWh) su PVM.
LŠTA pranešimas "Šilumininkai: kovo sąskaitos už šildymą prilygs pernykštėms" (31.00 KB)
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
LŠTA atstovas spaudai,
+370 685 20513,
nmikalajunas@dalkia.lt
Kitos naujienos
Mieste pradėjo sproginėti vamzdžiai ir radiatoriai. Rusiją ištiko „katilinių epidemija“: trys Tolimųjų Rytų miestai liko be šilumos.
Praėjusių metų pabaigoje biokuro rinkos dalyviams kilus abejonių dėl atliekamų biokuro tyrimų rezultatų tikslumo, „Baltpool“ ne tik kreipėsi į Nacionalinį akreditacijos biurą dėl laboratorijų patikrinimo, bet ir patys užsakė ir per slaptą pirkėją atliko biokuro ėminių tyrimą 5-iose akredituotose laboratorijose.
Vyriausybė priėmė sprendimus stiprinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais svarbios energetinės infrastruktūros apsaugą.