Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento Dr. Valdo Lukoševičiaus straipsnis „ELEKTROS (VIAP) KAINŲ VINGRIAI“
Kas lemia planuojamą elektros kainų šuolį?
VKEKK pranešime nurodoma, kad tarp keleto priežasčių, lėmusių tokį kainų šuolį, didžiausią įtaką turėjo Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo padidėjimas nuo 728 milijonų iki maždaug vieno milijardo litų 2013 metais, kuris įskaičiuojamas į bendrąsias elektros tiekimo sąnaudas. Dėl to elektros kaina galutiniams vartotojams vidutiniškai turėtų padidėti apie 3,45 ct/kWh.
Panagrinėjus VKEKK pateikiamą 2013 metams suplanuotų elektros kainų struktūrą, paaiškėja, kad vidutinėje elektros kainoje (41,74 ct/kWh) pati elektros energija sudaro tik 16,43 ct/kWh, o dar 25,31 ct/kWh „prideda" įvairūs elektros sistemos išlaikymo kaštai – tarp jų didžiausią dalį (10,49 ct/kWh) sudaro jau keiksmažodžiu betampantis VIAP fondas. Natūraliai kyla klausimas – kam skiriamas šis ketvirtadalis elektros vartotojų sumokėtų pinigų? Ar šios lėšos tikrai būtinos, ar jos racionaliai panaudojamos? Tai kaimynų ar mūsų pačių (ne)veikimo rezultatas?
Pilnas Dr. V.Lukoševičiaus straipsnis "ELEKTROS (VIAP) KAINŲ VINGRIAI".
Kitos naujienos

Didinamos kompensacijos šilumos punktus surenovuojantiems daugiabučių gyventojams: valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų, tačiau įpareigoja susitvarkyti per ateinančius 4 metus.

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų. Darbus reikės atlikti per ateinančius ketverius metus.
Birželio 30-ąją Lietuvos energetikos agentūros iniciatyva vyko energetikos inovacijų kūrėjų ir už inovacijų finansavimą atsakingų institucijų diskusija, kurios metu apsikeista pastebėjimais bei perspektyvomis gauti finansavimą ateities projektų vystymui.

Birželio 29-ąją ekspertų diskusijoje Lietuvos energetikos agentūra kartu su elektros skirstymo ir perdavimo operatoriais, nepriklausomais tiekėjais, Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba bei verslo atstovais pirmą kartą aptarė gyventojų bei verslo galimybes optimizuoti elektros energijos sąnaudas.