Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento Dr. Valdo Lukoševičiaus straipsnis „ELEKTROS (VIAP) KAINŲ VINGRIAI”
Kas lemia planuojamą elektros kainų šuolį?
VKEKK pranešime nurodoma, kad tarp keleto priežasčių, lėmusių tokį kainų šuolį, didžiausią įtaką turėjo Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo padidėjimas nuo 728 milijonų iki maždaug vieno milijardo litų 2013 metais, kuris įskaičiuojamas į bendrąsias elektros tiekimo sąnaudas. Dėl to elektros kaina galutiniams vartotojams vidutiniškai turėtų padidėti apie 3,45 ct/kWh.
Panagrinėjus VKEKK pateikiamą 2013 metams suplanuotų elektros kainų struktūrą, paaiškėja, kad vidutinėje elektros kainoje (41,74 ct/kWh) pati elektros energija sudaro tik 16,43 ct/kWh, o dar 25,31 ct/kWh „prideda" įvairūs elektros sistemos išlaikymo kaštai – tarp jų didžiausią dalį (10,49 ct/kWh) sudaro jau keiksmažodžiu betampantis VIAP fondas. Natūraliai kyla klausimas – kam skiriamas šis ketvirtadalis elektros vartotojų sumokėtų pinigų? Ar šios lėšos tikrai būtinos, ar jos racionaliai panaudojamos? Tai kaimynų ar mūsų pačių (ne)veikimo rezultatas?
Pilnas Dr. V.Lukoševičiaus straipsnis "ELEKTROS (VIAP) KAINŲ VINGRIAI".
Kitos naujienos
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.