Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA kreipėsi dėl gamtinių dujų kainų
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, šilumos tiekimo įmonių pavedimu, kreipėsi į LR Prezidentą, Seimo Pirmininką, Vyriausybę, Seimo narius, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, ūkio ministeriją, AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ su prašymu informuoti apie būsimas gamtinių dujų kainas nuo 2006 m. sausio 1 d., nes pastaruoju metu žiniasklaidoje ne kartą buvo pranešta, kad nuo 2006 metų sausio 1 dienos AAB „GAZPROM“ keičia Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainų nustatymo formulę, kad į šalį importuojamų gamtinių dujų kainos neabejotinai kils.
Dar š.m. gegužės mėnesį mes kreipėmės tuo pačiu klausimu į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir dujų tiekėjus: AAB „GAZPROM“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“. Gautuose atsakymuose, išskyrus AAB „GAZPROM“ (atsakymas negautas), rašoma, kad dujų kaina nežinoma ir kad ji priklausys nuo AAB „GAZPROM“ sprendimų.
Įvertinus tai, kad šilumos tiekimo įmonės per metus nuperka per 1 milijardą kubinių metrų gamtinių dujų ir degindamos jas pagamintą šilumą centralizuotai tiekia beveik 2 milijonams gyventojų, būsima gamtinių dujų kaina yra labai svarbi didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, nes neabejotinai turės įtakos jų šeimų biudžetui. Todėl dar kartą kreipiamės į Jus ir prašome pateikti informaciją, kad nereikėtų vadovautis gandais.
Kitos naujienos
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.