Kai kurių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai šių metų vasarą atkreipė dėmesį į gautas sąskaitas, kuriose nurodytas didesnis nei šildymo sezono metu „gyvatuko" (šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui bei vonios šildymui) mokestis. Naujai pastatytuose moderniuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šios problemos nėra, nes jų šiuolaikinėse ekonomiškose vidaus karšto vandens sistemose su vonių šildytuvais išsiskiria mažesnis šilumos kiekis (tokių namų yra apie 1100, žr. priedo I punktą). Modernizuotų gyvenamųjų namų vidaus karšto vandens sistemose su vonių šildytuvais išsiskiria tik šiek tiek didesnis šilumos kiekis nei naujai pastatytuose (tokių namų yra tik apie 200, žr. priedo II punktą). Tačiau nemodernizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų iki 1992 m. su senomis nugyventomis vidaus karšto vandens tiekimo sistemomis, gyventojai už „gyvatuką" vasarą moka ženkliai didesnius mokesčius (tokių yra apie 15900, žr. priedo III punktą).

Kur suvartojama šiluma patiekta į daugiabutį namą?

• Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) didžioji dalis šilumos, patiektos į namą ir apskaitytos įvadiniu šilumos skaitikliu, suvartojama patalpų šildymui, dalis – geriamojo vandens pašildymui, t. y. karšto vandens „pagaminimui". Tam, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų karštas vanduo bei nesiveistų legioneliozės kenksmingos bakterijos, namo vidaus karšto vandens vamzdynuose, prie kurių prijungti voniose įrengti šildytuvai („gyvatukai"), turi pastoviai cirkuliuoti reikiamos temperatūros vanduo. Tad likusi dalis į pastatą patekusios šilumos, kuri vadinama „šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui" yra suvartojama karšto vandens reikiamos temperatūros nuolatiniam palaikymui (cirkuliacijai) ir išspinduliuojama per „gyvatuką" šildo vonią. Pastarieji šilumos kiekiai (kiekis priskiriamas karšto vandens „pagaminimui" ir kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui) namui apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus normatyvus – karšto vandens 1 m3 „pagaminimui" priskiriama 51 kWh, o karšto vandens temperatūros palaikymui – 160 kWh vienam butui. Šie normatyvai, nors ir nustatyti remiantis atliktais tyrimais ir studijomis, yra tik vidutiniai.
• Ne šildymo sezono metu (gegužės – rugsėjo mėnesiais) visa į pastatą patiekta šiluma suvartojama tik karšto vandens ruošimui bei jo temperatūros palaikymui. Tad tik vasarą, iš viso suvartoto šilumos kiekio atėmus šilumą, reikalingą karštam vandeniui pagaminti, išaiškėja realus konkrečiame daugiabučiame name, šilumos kiekis suvartojamas karšto vandens temperatūros palaikymui („gyvatukui"). Turimais duomenimis iki 1992 m. pastatytuose „senuose" ir nemodernizuotuose daugiabučiuose namuose su senomis vidaus karšto vandens sistemomis šis kiekis daugumoje atvejų yra didesnis nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas normatyvas (160 kWh/butui per mėn.). Žiemą ši perteklinė šiluma nepradingsta – ji tampa papildoma šiluma namo šildymui, o vasarą padidina („gyvatuko") mokestį.

Šią problemą galima išspręsti daugiabutį namą kompleksiškai modernizavus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą. Tada jo gyventojai turės visas galimybes efektyviai vartoti šilumą.

Tol kol pastatas bus tinkamai modernizuotas ir sutvarkytos vidaus karšto vandens sistemos, privalo būti taikomos dalinės priemonės, įgalinančios sumažinti („gyvatuko") mokesčio padidėjimą vasaros metu, t.y. tinkamai izoliuoti karšto vandens vamzdynus, nustatyti juose cirkuliuojančio vandens optimalų kiekį, naktį sumažinti karšto vandens (tuo pačiu ir „gyvatuko") temperatūrą ir pan.

Už namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų (kurios yra butų savininkų nuosavybė) priežiūrą atsako gyventojų pasirinktas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Jo veiklą kontroliuoja savivaldybės paskirtas pastato administratorius ar bendrijos pirmininkas. Gyventojai už minėtas paslaugas kiekvieną mėnesį atskiru mokėjimu atsiskaito su šių sistemų prižiūrėtoju bei administratoriumi ir turi teisę reikalauti iš jų kokybiško darbų atlikimo.

Šilumos tiekėjai visapusiškai pasiruošę padėti gyventojams, administratoriams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams diegti įvairias priemones, padedančias taupyti ir efektyviai vartoti šilumą namuose.

PRIEDAS
 „Mokėjimų už šilumą, perduodamą per daugiabučio gyvenamojo namo vidaus karšto vandens tiekimo sistemą su vonios šildytuvu („gyvatukas“) ne šildymo sezono laikotarpiu (gegužės – rugsėjo mėn.)“.pdf (433.78 KB)

Lietuvos
šilumos tiekėjų asociacija
Naugarduko g.
55A, LT-03204 Vilnius
Tel.(8-5)
2356045
Faks. (8-5)
2356044
El. paštas info@lsta.lt
www.lsta.lt