Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA pranešimas spaudai „Internete – išlaidų už šilumą skaičiuoklė vilniečiams”
„Siekiame informuoti savo klientus, kur keliauja jų pinigai. Skaičiuoklė
veikia pagal šių metų birželio mėnesį patvirtintą šilumos kainų skaičiavimo
formulę. Nuo birželio dujų kainos ne kartą šoktelėjo aukštyn, o šiluma nebrango
– šiandien šilumos energijos kaina Vilniuje yra net 39 proc. mažesnė už
savikainą", – teigė „Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas
Germanas. Trūkstamas lėšas bendrovė yra priversta papildomai
skolintis iš bankų
Birželio mėnesį net 85 proc. atsiskaitymui už šilumą skiriamų
vilniečių lėšų atitekdavo dujas parduodančioms bendrovėms. „Vilniaus energijai"
likdavo vos 15 proc. lėšų, skirtų padengti išlaidų šilumos tinklų nusidėvėjimui,
remontui, darbuotojų atlyginimams ir kitoms sąnaudoms.
Skaičiuoklė atskleidžia pasikeitusią situaciją ir taip pat
parodo, kiek lėšų „Vilniaus energija" yra priversta skolintis iš bankų,
siekdama padengti konkretaus kliento suvartotos šilumos gamybos išlaidas.
Pavyzdžiui, jei sąskaita už šildymą siekia 200 litų, skaičiuoklė
leis sužinoti, kad net 171 litas skiriamas atsiskaitymams už gamtines dujas, o kitoms
„Vilniaus energijos" išlaidoms tenka tik 29 litai. Skaičiuoklė taip pat
parodys, kad šio kliento suvartotai šilumai pagaminti „Vilniaus energija"
turėjo papildomai pasiskolinti 78 litus.
„Nevaldomai brangstant pagrindiniam šilumos ūkyje naudojamam
kurui – gamtinėms dujoms, būtina nedelsiant imtis veiksmų, kurie leistų mažinti
dujų vartojimą. Raginame energijos taupymą ir dujoms alternatyvių atsinaujinančių
energijos šaltinių naudojimą paskelbti valstybiniu prioritetu", – sakė R.
Germanas.
Anot jo, užkirsti kelią betiksliam šilumos energijos
švaistymui padėtų pasenusių daugiabučių namų renovacija. „Gyventojams siūlome
imtis bent jau paprasčiausių, buitinių šilumos taupymo priemonių – sandarinti
langus ir duris ne tik savo butuose, bet ir bendrosiose daugiabučių patalpose",
– teigė R. Germanas.
Spalio mėnesį gamtinių dujų kaina pakilo 12 procentų, lyginant
su rugsėjo mėnesio kaina. Šilumos tiekėjai už gamtines dujas su transportavimo
mokesčiu rugsėjį mokėjo 1511 Lt/tūkst. m3, o spalį – jau 1690
Lt/tūkst. m3.
„Vilniaus energija" priklauso didžiausiai Europoje energetikos
paslaugų kompanijų grupei „Dalkia". Vilniaus centralizuoto šildymo sistemos
kompanijai buvo išnuomotos 2002 metų vasario 1 dieną. „Dalkia" yra vienintelė
Vakarų Europos energetikos įmonė, valdanti energetikos bendroves Lietuvoje.
Kitos naujienos

Šiandien pasirašyti visi būtini dokumentai, kuriais užbaigiamas daugiau nei dvidešimtmetį trukęs Marijampolės šilumos ūkio valdymas privačios įmonės rankose – nuo 2025 m. liepos 1 d. šilumos tiekimą perima UAB „Marijampolės šilumos tinklai“.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2025-07-14 energijos išteklių rinkos dalyviai elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra 7,5 MW ar daugiau, privalės naudoti tik tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus atitinkantį biomasės kurą.
Beveik 31,6 mln. eurų finansavimas jau skirtas daugiau kaip 9 300 gyventojų, kurie planuoja įsirengti modernias būsto šildymo sistemas. Iš jų apie 6 000 gyventojų jau pasikeitė senus, taršius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, jiems išmokėta apie 19,6 mln. eurų finansinės paramos.