Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA pranešimas spaudai „Gamtinės dujos vėl brangsta“
„Atotrūkis tarp importuojamų gamtinių dujų ir vietinio biokuro kainų išaugo jau daugiau nei tris kartus. Brangstant gamtinėms dujoms, šis kainų skirtumas nuolat didėja“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Energijos ištekliai pagal energetinį potencialą vertinami naftos ekvivalentu (tne). Šiuo metu gamtinės dujos kainuoja 2113 Lt/tne, o alternatyvus dujoms biokuras – apie 700 Lt/tne.
„Neturėdama galių sustabdyti gamtinių dujų kainų augimo, Lietuva privalo kuo skubiau mažinti šio kuro vartojimą. Raginame valstybę skubiai plėsti alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką, didinti biokuru kūrenamų kogeneracinių jėgainių skaičių, pradėti naudoti komunalines atliekas ir kitą vietinį kurą šilumos ir elektros energijos gamybai“, – teigė V. Stasiūnas.
Šiuo metu didžiuliai Lietuvos atsinaujinančio vietinio kuro – biokuro, komunalinių atliekų – resursai be jokios naudos pūna miškuose ir sąvartynuose. Energetikos specialistų skaičiavimais, aktyvi Lietuvos biokuro rinkos plėtra ir komunalinių atliekų deginimas leistų sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumos gamyboje nuo dabartinių 77,6 iki 28 procentų.
Pasak V. Stasiūno, valstybė privalo šilumos energijos taupymą paskelbti nacionaliniu prioritetu. Būtina stabdyti šilumos energijos švaistymą – pradėti skubiai įgyvendinti visuotinę pasenusių daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją.
„Brangiausias Lietuvos šilumos ūkio istorijoje šildymo sezonas jau prasidėjo. Toliau kylant gamtinių dujų kainai, mokesčiai už šilumos energiją gali tapti nebepakeliami daugeliui šalies gyventojų“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, jau dabar nemaža dalis centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų delsia atsiskaityti už paslaugas ir augina šilumos tiekimo įmonių nuostolius. Iš viso per 2006, 2007 metų ir 2008-ųjų I pusmetį šilumos tiekimo įmonės patyrė 303 mln. litų nuostolį.
„Jeigu situacija nepasikeis, iki šių metų pabaigos šilumos tiekėjų nuostoliai sieks daugiau nei 400 mln. litų. Valstybei nesiėmus skubių priemonių, iškils grėsmė visos šalies šilumos ūkio patikimumui“, – teigė V. Stasiūnas.
Gamtinės dujos brangsta_LSTA_grafikai (368.00 KB)
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.