Naujasis NVSC vadovas apie legioneliozės protrūkį: atsakomybė krenta ir vandens tiekėjams, ir prižiūrėtojams, ir patiems vartotojams

2023-05-18

Straipsnis publikuotas 2023m. gegužės 17 d. www.tv3.lt

Siekiant gerinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) reputaciją, naujasis jo vadovas Vaidotas Gruodys tikisi, kad įstaiga sulauks mažiau nepagrįstos ir nesavalaikės kritikos.

„Norėtųsi, kad ta įstaiga kuo mažiau būtų kritikuojama viešai tiek iš pozicijos ir opozicijos, nes tą kritiką visuomenė labai greitai išgirsta. Čia reikėtų siekti politiniu lygmeniu, kad įstaiga būtų kuo mažiau nepagrįstai kritikuojama, aš visada už pagrįstą kritiką“, – interviu BNS sakė V. Gruodys.

Jis taip pat kalbėjo manantis, kad kritika NVSC koronaviruso pandemijos metu buvo nesavalaikė.

„Tikrai yra sunku, kai žmonės dirba su pilna jėga, yra apsikrovę, eina iš paskutinių jėgų, kiek žmonių tiesiog perdegė ir dar ant galvos jiems uždedama kritika. Tai dar labiau žmones sužlugdo. Reputaciją sukurti yra labai sunku, nubraukti galima labai greitai“, – teigė NVSC direktorius.

Tarp esminių V. Gruodžio išsikeltų tikslų – siekis išjudinti įstaigą po laikotarpio be nuolatinio vadovo, atgaivinti jos komunikaciją, gerinti situaciją skaitmenizavimo, reputacijos srityse.

<…>

– Pakalbėkime apie legioneliozės protrūkį. Spaudos konferencijoje praėjusią savaitę sakėte, kad ji jus ištiko kaip šaltas dušas. Kaip vertinate jos suvaldymą įstaigos viduje? Ar nebuvo pavėluota reakcija?

– Aš esu įsitikinęs, kad nebuvo pavėluota, nes jam prasidėjus pirmas darbas buvo pokalbis su atsakingais Kauno departamento darbuotojais. Tik gavus pranešimus iš Kauno ligoninės, kad yra nustatytas legioneliozės atvejis, iškart mūsų specialistai buvo pradėję epidemiologinį tyrimą, buvo nuvykta į jų namus, paimti vandens mėginiai, kurie jau dabar turimais rezultatais patvirtino, kad buvo rasta legionelių.

Tada buvo paimti vandens tyrimai iš įvado, taip pat buvo susisiekta su „Kauno vandenimis“, „Kauno energija“. Tuo metu nelaukiant tyrimų buvo iškart proaktyviai daromi visi veiksmai, buvo vykdomi terminiai šokai, informuojant aplinkinių namų gyventojus ir visų tų, kurie tai vandenvietei priskirti, kad jie nuleistų vandenį.

NVSC specialistai ir „Kauno energija“, visi rašė pranešimus. Buvo tos trys šakos, ką lygiagrečiai darėme – tai pirma, buvo nedelsiant pradėtas epidemiologinis tyrimas išsiaiškinti priežastims. Antra, buvo siekiama užkardyti, trečia, pradėjome į priekį žiūrėti, o kas ten yra negerai, kad taip atsitiko. Dabar ką tik buvo pasitarimas su Pasaulinės sveikatos organizacija, su jais buvo aptarta galimybė pasitelkti PSO ekspertus legioneliozės Kaune priežastims tirti. Dabar buvo susitikimas, derinamas kitas susitikimas, galbūt, jeigu bus sutarta, atvyks specialistai, užtikrins tą tyrimą, pasidalins gerąja patirtimi.

Bendraujame su visomis savivaldybėmis horizontaliai, nesvarbu, kad Kaune protrūkis, inicijavome priminimus visoms savivaldybėms, kad reikia prižiūrėti tuos šilumos ūkius. Vakar (praėjusį ketvirtadienį – BNS) buvome susitikę su Valstybinės energetikos reguliavimo taryba, apsikeitėme pozicijomis ir priėjome visi bendro sprendimo, kad reikalingi pokyčiai, daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktų administratorių, įvado punktų kontrolė, kas yra mūsų sritis.

Šiai dienai legionelių tyrimas profilaktiškai nėra atliekamas, tai, matyt, turėtų būti atliekamas. Apsikeitėme pirminėmis mintimis, nusistatėme terminus ir dabar po kelių savaičių darysime susitikimą su konkrečiais pasiūlymais, kad tai išvirstų į kažkokius teisės aktų pasikeitimus, bendrausime su savivaldybėmis, kad ir joms nebūtų per didelio krūvio.

– Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę kalbėjo, kad per dešimtmetį buvo fiksuota apie 100 legioneliozės atvejų ir 17 mirčių. Dabar vien per kelis mėnesius turime 23 atvejus ir penkias mirtis. Kieno atsakomybę matote?

– Mes apie tai diskutavome ir su kitomis įstaigomis. Tų atsakomybių į vieną pusę negalima sudėti. Atsakomybė yra ir vandens tiekėjų, ir šilumos ūkio prižiūrėtojų, galų gale ir pačių galutinių vartotojų. Mes dabar kalbame tik apie daugiabučius, bet yra tų atvejų, matyt, ir iš individualių namų.

Mes neturime teisės užeiti ir patikrinti, kokioje temperatūroje žmonės laiko boilerį, mes galime apeliuoti tik į jų sąmoningumą, suteikti jiems visą reikalingą informaciją, kaip legioneliozės profilaktika turi būti užtikrinta.

Iš tikrųjų aš matyčiau čia ne tiek atsakomybę, kiek nepakankamą kontrolę, nes mes turime suprasti, kad to tyrimo mes atgal nebepaimsime, mes į tą dieną negrįšime, tas tyrimas vykdomas retrospektyviai. Vykdant tą visą tyrimą, mes turime bandyti maksimaliai išsiaiškinti sutapimus, kas buvo padaryta.

Pagal dabartinę situaciją mes matome lokalumą, tai reiškia ta Garliavos vietovė arba tie, kurie kažkur kitur buvo susirgę legionelioze, jie turėjo sąsajų su Garliavos miesteliu.

– Sakėte, kad kalbėjotės su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovais. Kokia yra jų pozicija ir kokie galėtų būti konkretesni sprendimai, kaip galėtų būti užtikrinama didesnė kontrolė?

– Jų pozicija irgi ta pati, sutinkame, kad tą kontrolę reikia griežtinti, atitinkamai keičiant ir teisės aktus, kurie įpareigoja ir įgalioja už kontrolę atsakingas institucijas. Mūsų ir mano mintis dėl to paties VERT buvo dėl šilumos punktų priežiūros.

Dalis šilumos punktų yra renovuotų, dalis ne. Kai kuriuose renovuotose šilumos punktuose atsekamumas laikomas tik keturias dienas. (…) Pradinis taškas būtų įpareigoti daugiabučių šilumos punktus, kad tie duomenys būtų saugomi bent iki 20 dienų, nes mes turime dešimties dienų inkubacinį periodą, penkias, kol pasireiškia simptomai, ir tada atvykę specialistai, žinodami, kad 20 dienų saugoma informacija, gali grįžti į tą dieną ir pasižiūrėti, ar tinkamai laikomasi temperatūrinio režimo.

Legioneliozei užsikrėsti reikalingos dvi sąlygos. Jeigu mes akcentuotumėme tik vieną, kad būtų tinkama temperatūra, daugiau nei 50 laipsnių, kad ir koks kiekis būtų bakterijos, jos būtų žuvę nuo temperatūros ir tas protrūkis nebūtų įvykęs. Bet viena yra šilumos punktai, o kita – gyventojai.

Gyventojai atostogų išvažiuoja ilgesniam laikui, grįžta, nenuleidžia vandens. Apie tai kalbame, visi žinome, bet kaip matome ir individualių namų savininkai yra linkę taupyti, nes elektros energijos kainos didelės, energetiniai kaštai dideli, o temperatūrai sukelti ir palaikyti reikalinga energija.


| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/naujasis-nvsc-vadovas-apie-legioneliozes-protruki-atsakomybe-krenta-ir-vandens-tiekejams-ir-priziuretojams-ir-patiems-vartotojams-n1236718