Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Nauja tvarka vertinant poveikį aplinkai. Ką būtina žinoti atliekant PAV?
LR aplinkos ministerijos pranešimas, 2026 m. sausio 9 d.
Nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisoms, aplinkos ministras patvirtino Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašus, detalizuojančius poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tvarką.
Nauja tvarka numato, kad pateiktus dokumentus tuo pačiu metu vertins ir Aplinkos apsaugos agentūra, ir kitos institucijos. Iki šiol Aplinkos apsaugos agentūra vertino dokumentus tik po to, kai jie jau būdavo suderinti su kitomis institucijomis. Tai leis iki 2 mėnesių sutrumpinti PAV procesus, kartu išlaikant aukštus aplinkosauginius reikalavimus ir visuomenės teisę dalyvauti procese.
Nauja PAV atlikimo tvarka
PAV programa ir pranešimas dėl PAV pradžios turi būti teikiami atsakingajai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai. Ji, patikrinusi planuojamos ūkinės veiklos ir pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, pradės PAV procesą ir apie tai informuos PAV dokumentų rengėją bei pateiks šiuos dokumentus kitoms procese dalyvaujančioms institucijoms: Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Kultūros paveldo departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, o kai planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą poveikį saugomoms teritorijoms ar kraštovaizdžiui – ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Esant poreikiui, šie dokumentai bus pateikti ir kitoms valstybės institucijoms.
PAV ataskaita, kaip ir anksčiau, teikiama tiesiogiai visoms procese dalyvaujančioms institucijoms.
Numatyta naujovė, kad dokumentų rengėjui institucijos turi pateikti tik su jų kompetencija susijusias pastabas, o pateikus ne pagal kompetenciją, į jas nebus atsižvelgiama.
Be to, įvedami konkretūs terminai, per kuriuos PAV dokumentų rengėjai turi pateikti institucijoms pagal jų ir visuomenės pateiktus pasiūlymus pataisytus PAV dokumentus. Pavyzdžiui, pataisyta PAV programa turi būti pateikta per 40 darbo dienų nuo visų institucijų reikalavimų ją pataisyti gavimo, o PAV ataskaita – atitinkamai per 6 mėnesius arba 15 mėnesių, jei reikia atlikti papildomus tyrimus. Anksčiau tokie terminai apskritai nebuvo nustatyti.
PAV procedūros, pradėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusį reguliavimą, tačiau galima atsisakyti jau pradėto PAV ir pradėti jį iš naujo pagal naująjį reguliavimą. Be to, tais atvejais, kai PAV ataskaita dar nepateikta derinti institucijoms, ją galima bus pateikti derinti pagal naująjį reguliavimą.
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 50 poveikio aplinkai vertinimų.
Kitos naujienos

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.
Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
Daugelis Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų valdydami verslą vis dar remiasi buhalterinės apskaitos sistemomis, nors verslo valdymo sistemos suteikia nepalyginamai didesnę vertę ir naudą valdant kaštus ir turtą, didinant darbo našumą, veiklos kokybę, mažinant kokybės nuostolius.
Šildymo sezono metu miestų oras tampa labiau užterštas – didėja kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija, daranti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Didesnis oro užterštumas stebimas individualių namų rajonuose, kur šildymui dažnai naudojami kietojo kuro katilai.