Straipsnis publikuotas 2021 m. spalio 16 d. portale lrt.lt

Energetikos ministras Dainius Kreivys žada pataisas, kurios šilumą gaminti leistų iš miško atliekų. Tai esą bent dešimtadaliu atpigintų biokurą. Biomasės gamintojai sako, deginti šių atliekų šilumininkams niekas nedraudžia ir dabar. Šilumininkai sako, reikia keisti ne įstatymą, o sąnaudų įtraukimo į šilumos tarifą kainodarą. Tada atsiras paskata katilinėse deginti šakas, medienos likučius.

Bent 95 proc. iš viso Vilniaus šilumos tinklų sudeginamo biokuro yra šakos ir įvairios miško kirtimo atliekos. Vilniaus šilumos tinkų vadovas sako, jog įmonė tam turi specialų katilą, kur ant vadinamojo verdančio smėlio ir metamas prastesnės kokybės biokuras. Šildo jis taip pat gerai, kaip ir kokybiškesnis, bet yra pigesnis, dabar – apie 13 proc. Per parą čia atvažiuoja 24 biokuro pilni sunkvežimiai.

Biomasės gamintojai sako, kad Vilniaus šilumos tinklai – puikiausias pavyzdys, kad šiluma gali būti gaminama iš visokio biokuro. Bet dauguma šilumos įmonių buvo pamėgusios baltarusišką.

„Nereikia bijoti to žodžio, kad kai kurie šilumos tinklai tiesiog išlepo. Kada buvo šiek tiek geresnio kuro negu tas, pagamintas iš kirtimo liekanų arba iš tų vadinamų šakų. Tai tiesiog kūreno geresnį kurą. Dabar, kada jo neliko, susigriebta“, – įsitikinęs „Litbiomos“ prezidentas Marius Valukynas.

„Paskutinius du metus šito gero kuro buvo ir daug, ir pigaus. Tai būtų labai keista, jeigu šilumos tiekėjai būtų pirkę prastesnės kokybės kurą“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Biržoje, anot šilumininkų, vadinamosios trečios rūšies biokuro parduodama apie trečdalį viso kiekio. Tai, kas nenuperkama, pūva miške.

„Mes miškuose turime didelį kiekį šakų, miško valymo atliekų, kurios nepatenka į katilus. Ir tai yra netvarka. Aplinkos ministerija ruošia teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos didžiulis kiekis biokuro dar pateks į katilus ir tai gali sumažinti maždaug 10–15 proc. kainas“, – aiškina energetikos ministras D. Kreivys.

Biokuro gamintojai sako, kad šildymo sąskaitos mažėtų pastebimai, šakų ir miško kirtimo atliekų reiktų sudeginti daug daugiau nei dabar. Žaliavą reikia paruošti, tada gerėja jos kokybė. O dalis biokuro įmonių sustabdžiusios veiklą.

„Klausimas tas, kiek mes tos žaliavos sugebame paruošti. Tai čia yra kainos didysis klausimas. Norint, kad jis būtų pigesnis, jo naudojimas turi didėti keletą kartų. Ne keletą procentų, o keletą kartų“, – teigia M. Valukynas.

Šilumos tiekėjų teigimu, žemesnės kokybės biokuro reikia sudeginti daugiau, o į sąnaudas įtraukiamas tik tam tikras kiekis.

Be to, daugelis katilinių – ne tokios kaip Vilniuje, jų katilus prastesnis biokuras labiau teršia, susidaro daugiau pelenų – išauga šilumos gamybos savikaina. „Įmonė, kuri degina prastą kurą, ji patiria finansinius nuostolius. Nes dalis šitų išlaidų kurui neįskaičiuojamos į šilumos kainą. Čia reikia ne pataisos, čia reikia valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kainodaros pakeitimų“, – pabrėžia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Biokuras per metus pabrango maždaug 40 proc., bet jo kaina tebėra mažesnė nei 2018–2019 metais.