Straipsnis publikuotas 2024 m. rugsėjo 2 d. www.lrt.lt
Naują tvarką parengusi Aplinkos ministerija siūlo, kad daugiabučių namų renovacija Lietuvoje būtų remiama ne tik subsidijomis, bet ir fiksuotu įkainiu už kvadratinį metrą. Specialistai įspėja, kad dėl to parama projektams sumažėtų. „Atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, būtina taikyti tvarius finansavimo modelius“, – jiems atsako ministerijos Būsto politikos grupės patarėja Živilė Liberienė.
Nauja valstybės paramos daugiabučių namų renovacijai skyrimo tvarka pristatyta rugpjūčio pradžioje. Joje siūloma įteisinti naują valstybės paramos apmokėjimo būdą – fiksuotojo projekto išlaidų vieneto įkainį, kai šiuo metu numatyta tik valstybės paramos subsidija (pavyzdžiui, kai finansuojama iki 30 proc. investicijų).
Siūloma, kad taisyklėse būtų numatomas konkretus valstybės paramos fiksuotas įkainis už atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, siūloma, kad B energetinio efektyvumo klasei pasiekti fiksuotas įkainis už projekto administravimą ir statybos techninę priežiūrą būtų 89 eurai už kvadratinį metrą namuose iki 1500 kv. m, 54 eurai – namuose iki 2000 kv. m ir t. t.
Energiją taupančioms priemonėms įgyvendinti fiksuotas išlaidų įkainis B energetinio efektyvumo klasei būtų 67 eurai už kvadratinį metrą namuose iki 1500 kv. m, 64 eurai – namuose iki 2000 kv. m ir t. t.
Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės patarėja Ž. Liberienė LRT.lt sakė, kad naują tvarką reglamentuojantis ministro įsakymas galėtų būti pasirašytas šių metų spalį.
Paaiškinama, kad šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbiamuose kvietimuose būtų nurodyta, kokia valstybės paramos teikimo tvarka (subsidijos ar fiksuotas įkainis) būtų taikoma konkrečiam daugiabučių namų atnaujinimo projektui.
Suskaičiavo, kad parama mažės
Su siūlomomis naujovėmis susipažinusi viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė konstatavo, kad parama renovacijos projektams būtų sumažinta.
„Anksčiau valstybės parama renovacijos metu siekiant B energinės klasės siekė 30 proc. energijos efektyvumą didinančioms priemonėms, pagal naują siūlymą ji siektų vos 15 proc. ar net mažiau.
Renovacijos metu siekiant A energinės klasės, parama energijos efektyvumą didinančioms priemonėms siektų apie 20 proc., palyginti su prieš tai buvusia 30 proc. valstybės parama. Svarbu paminėti, kad B energinės klasės pastatai po renovacijos taupo apie 60 proc. energijos, o A klasės – 70 proc.
Vidutinė kvadratinio metro kaina pastato atnaujinimui siekiant A energinės klasės yra apie 738 Eur, B – 611 Eur, yra apie 17 proc. skirtumas. Su siūlomu fiksuotu įkainiu valstybė siekiant A energinės klasės įprastai renovacijai skirtų apie 158,5 Eur subsidiją vienam kvadratiniam metrui (prieš tai skirdavo apie 235 Eur) priklausomai nuo bendro namo ploto, o su siūlomu fiksuotu įkainiu siekiant B energinės klasės įprastai renovacijai skirtų apie 68 Eur subsidiją vienam kvadratiniam metrui (prieš tai skirdavo apie 200 Eur)“, – nurodė ji.
Tai, kad parama mažėtų, sakė ir Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas.
„Tarkim, B klasės renovacijai nuo 30 proc. sumažėja iki 12 proc. parama, skaičiuoja mūsų specialistai. Jei A klasę skaičiuotume – nuo 30 proc. iki 18 proc. mažėja parama. Jau šiandien gyventojus sunkiai galima sudominti renovacija. Toks paramos mažinimas yra žingsnis į renovavimo sustabdymą.
Taip pat mažėja parama devynaukščiams namams. Nes kad ir kaip skaičiuosi, pagal šį modelį jie bus mažiau suinteresuoti daryti renovaciją, nes gaus dar mažesnę paramą“, – sakė jis.
Atsakydama į šias pastabas, ministerijos atstovė Ž. Liberienė pirmiausia pabrėžė, kad pokyčiai nepaliestų tų, kurie gali gauti 100 proc. renovacijos išlaidų kompensacijas.
„O paramos intensyvumą, kuris šiuo metu yra 30 proc., už energinio efektyvumo didinimo priemones (Eur/kv. m) svarstoma mažinti. Toks finansavimo modelis padėtų optimizuoti procesus, sumažintų administracinę naštą ir užtikrintų skaidresnį bei efektyvesnį valstybės lėšų panaudojimą“, – sakė ji.
„Atsižvelgiant į tikslą iki 2050 metų pertvarkyti esamus pastatus, kad jie taptų energiją efektyviai vartojančiais, ir atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, būtina taikyti tvarius finansavimo modelius, kurie diferencijuotų paramą pagal didžiausią energijos taupymo potencialą.
Be to, valstybė taip pat skiria reikšmingas lėšas, iki 300 mln. eurų, iš Europos Sąjungos fondų 2021–2027 m. laikotarpiu finansinėms priemonėms, kurios padeda kurti tvarius fondus, finansuojančius lengvatinius kreditus gyventojų daugiabučių namų renovacijai“, – pridūrė Ž. Liberienė.
Būsto politikos grupės patarėja sakė, kad, keičiant daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo schemą, buvo nuodugniai išanalizuotos kaimyninių šalių, kurių klimatas panašus į Lietuvos, praktikos ir taikomos finansavimo schemos.
„Ši analizė parodė, kad daugiabučių namų atnaujinimo fiksuotieji paramos įkainiai yra veiksmingas būdas optimizuoti finansavimo procesą ir padidinti paramos efektyvumą“, – sakė ji.
Privilegijos skydinei renovacijai
Savo ruožtu E. Randytė dar pastebėjo, kad naujoje tvarkoje didžiausia parama planuojama skydinei renovacijai.
„Tikriausiai todėl, kad siekiama šią technologiją greičiau realizuoti rinkoje. Kol kas akcentuojamas pagrindinis šios technologijos pliusas – tai, kad sutrumpėja fasado montavimo darbai.
Vis tik šiuo metu ši technologija yra gerokai brangesnė nei montuojant ventiliuojamą įprastą fasadą, todėl mažai tikėtina, kad vien tik laiko faktorius paskatins gyventojus rinktis būtent šią technologiją“, – abejojo ji.
Pašnekovės žiniomis, net su galiojančia 30 proc. parama skydinei renovacijai siekiant B energinės klasės beveik per metus APVA nesulaukė paraiškų renovacijos projektams įgyvendinti.
„Sutinku, kad šią naują technologiją reiktų papildomai subsidijuoti, ypač naujoje rinkoje, tačiau tikiu, kad efektyviau būtų tai daryti laipsniškai. Pavyzdžiui, netolimoje ateityje suteikiant dar didesnę paramą tam tikram skaičiui bandomųjų projektų. Taip nauja technologija būtų išbandyta, o ir kainos ją išbandžius, tikėtina, ilgainiui susilygintų su įprastos renovacijos kainomis. Tuomet laiko faktorius galėtų nusverti kainos kriterijų. Tačiau dabartinėje situacijoje nereikėtų mažinti paramos įprastai renovacijai. Tikrai turime daug bendruomenių, kurios nori ir ryžtųsi renovacijai už prieinamą, racionalią kainą“, – sakė E. Randytė.
A. Čaplikas taip pat pažymėjo, jog skydinė renovacija kol kas yra eksperimentinis būdas.
„Kodėl dabar skydinei renovacijai suteikiamas prioritetas? Visi žinome, kad tokia renovacija pritaikyta iš esmės tik iki 5 aukštų namams. Privažiavimas prie namų turi būti 5 metrai paliktas. Ir tai yra eksperimentinis būdas, jo šiandien dar nėra rinkoje. Kad ir kaip skaičiuosi, kaina vėl 30 proc. didesnė. Kokiu būdu galėsime sudominti gyventojus, aš neįsivaizduoju. Jau dabar stoja renovacija, po šio projekto administratoriai ir tie, kas užsiima renovacija, nebežino, ką sakyti gyventojams“, – sakė jis.
Skydinė renovacija Estijoje
Ž. Liberienės teigimu, didesnis įkainis skydinei renovacijai taikomas dėl šios technologijos novatoriškumo, ekonominės naudos, didesnio efektyvumo, greičio bei tvarumo.
„Skydinė renovacija ne tik padeda pasiekti reikšmingus energetinius sutaupymus, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, nes statybų sektoriaus poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms atnaujinant pastatus tokiu būdu yra mažesnis. Tai yra ypač svarbu tiek nacionaliniu, tiek globaliu mastu, siekiant įgyvendinti klimato kaitos švelninimo tikslus.
Be to, skydinės renovacijos metu didelė dalis darbų atliekama gamykloje, kur energijos naudojimas yra efektyvesnis, o atliekų kiekis minimalus. Todėl renovacijos proceso metu į aplinką išmetama mažiau anglies dioksido, palyginti su tradiciniais metodais. Skydinės sistemos dažnai gaminamos iš tvarių medžiagų, turinčių mažesnį CO2 pėdsaką, o jų gamyba ir transportavimas sukelia mažesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Apibendrinant galima teigti, kad būtina atsižvelgti į strateginę skydinės renovacijos naudą tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu. Skatinant tokias inovatyvias technologijas, galima pasiekti ilgalaikės naudos tiek renovacijos procesams, tiek klimato kaitos tikslams“, – teigė ji.
Būsto renovacija / D. Umbraso / LRT nuotr.
Leistų lengviau valdyti finansus
Pasak Ž. Liberienės, nustačius fiksuotus įkainius, būtų sudaromos sąlygos veiksmingiau ir greičiau įgyvendinti pastatų renovacijos procesą, rečiau vykdyti apmokėjimus už projekto administravimo jo parengimo, vykdymo priežiūros ir projekto ekspertizės paslaugas.
„Projekto administratoriams toks modelis leistų tiksliai žinoti, kiek lėšų gaus už tam tikrą darbą ar veiklą, tai leistų lengviau planuoti ir valdyti savo finansus. Taip pat nereiktų pateikti detalių išlaidų ataskaitų, būtų paprastesnis ir retesnis tikrinimų procesas, taip sutaupant laiką ir išteklius, kurie gali būti skirti tiesioginei projekto veiklai. Iš anksto aiškiai apibrėžtas biudžetas leistų vykdytojui geriau kontroliuoti rizikas, susijusias su kaštų perviršiais ar nenumatytomis išlaidomis. Taip pat su fiksuotu įkainiu vykdytojas gali laisviau spręsti, kaip naudoti gautas lėšas, nes nereikia griežtai laikytis sąnaudų kategorijų ar tikslinti kiekvienos išlaidos.
Gyventojams fiksuotų įkainių modelis suteiktų aiškumo dėl dalinio renovacijos išlaidų padengimo, leistų geriau planuoti asmeninius finansus. Be to, fiksuotas įkainis garantuoja, kad paramos suma nesikeis, net jei projektas bus vykdomas ilgesnį laiką, atsiras nenumatytų situacijų, sumažėtų darbų apimtys“, – dėstė ji.
Daugiabutis / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pasak ministerijos specialistės, finansuotojams fiksuotas įkainis užtikrintų aiškų ir stabilų finansavimą, palyginti su procentine parama, kai galutinė parama svyruoja priklausomai nuo projekto kaštų.
„Valstybei šis modelis supaprastina biudžeto planavimą ir administravimo procesus, suteikdamas finansinį nuspėjamumą ir mažindamas riziką, kad projektas viršys biudžetą. Supaprastinta atskaitomybė leidžia lengviau vertinti projekto eigą ir rezultatus, užtikrinant efektyvesnį valstybės lėšų naudojimą“, – paaiškino ji.
E. Randytė sutiko, kad pats modelis nėra blogas, tačiau, anot jos, nėra tikslu skydinę renovaciją lyginti su saulės elektrinės įsigijimu, kai paramai taikomas fiksuotas įkainis.
„Renovacijos procesas yra daug sudėtingesnis ir jo įgyvendinimas trunka apie 3-ejus metus. Visi puikiai žinome, kad statybų rinka – greitai kintanti. Pažadėję gyventojams tam tikrą paramą, išreikštą eurais, o ne procentais, negalime žinoti, kaip galutinę projekto kainą paveiks infliacija ar statybos rinkos pokyčiai. Be to, subsidijuojamo įkainio indeksavimo dabartinis siūlomas projektas nenumato. Žinant sudėtingas balsavimo dėl renovacijos projekto įgyvendinimo procedūras, būtent šis aspektas gali turėti didžiausią neigiamą įtaką projektų įgyvendinimui“, – įspėjo ji.
A. Čaplikas taip pat ragino pokyčius išdiskutuoti labiau. Siekė renovuoti tūkstantį per metus Dabartinės Vyriausybės programoje yra numatyta pasiekti 1 tūkst. renovuotų daugiabučių per metus. Baigiantis kadencijai, galima apibendrinti, kad to padaryti nepavyko. APVA duomenimis, 2020–2023 metais atnaujinta maždaug po 330 daugiabučių per metus. Šiemet planuojama atnaujinti 500. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra renovuota 3746 – apie 12,4 proc. visų šalies daugiabučių.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
