Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Metinėje ataskaitoje – naujausi duomenys apie Lietuvos aplinkos būklę
LR aplinkos ministerijos pranešimas, 2023 m. gruodžio 5 d.
Aplinkos apsaugos agentūra pristatė apibendrintą Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitą už 2022-uosius metus.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros direktorės Mildos Račienės, Lietuva, kaip ir kitos šalys susiduria su nuolatiniais iššūkiais įvairiose aplinkosauginėse srityse. „Nuosekli ir sisteminė aplinkos būklės stebėsena labai svarbi, kadangi patikimi, objektyvūs, o svarbiausia – nuosekliai renkami ir apdorojami duomenys, pateikiami apibendrinimai padeda objektyviai įvertinti esamą situaciją ir pastarųjų metų pokyčių tendencijas, numatyti priemones ir veiksmus, kurie būtini siekiant teigiamų ir efektyvių aplinkosaugos pokyčių“, – pabrėžė M. Račienė.
Nuo oro iki žaliosios energetikos ir taršos prevencijos
Aplinkos apsaugos agentūra šiame leidinyje pristato naujausią informaciją apie aplinkos oro kokybę, pagrindinius teršėjus ir jų išmetamus teršalus. Ataskaitoje surinkti duomenys apie paviršinių vandens telkinių, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklę pagal skirtingus rodiklius. Išsamiai pristatyta ir viena iš Lietuvos upių būklės gerinimo priemonių – upių renatūralizacija.
Leidinyje galima susipažinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčiais 1990–2021 m. laikotarpiu, įvertinus CO2 ekvivalentą skirtinguose sektoriuose (energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės, atliekų).
Ataskaitoje apibendrinta informacija apie cheminių medžiagų kiekius, kurie buvo importuoti, pagaminti ar sunaudoti Lietuvoje 2020–2022 m., išsamesnė informacija pateikiama apie šviną ir mikroplastiką, jų neigiamą poveikį ekosistemoms ir ES taikomus ribojimus.
Kertinės Aplinkos apsaugos agentūros funkcijos – ūkinės veiklos aplinkosauginis reguliavimas, monitoringas ir tyrimai. Gyvosios gamtos aplinkosauginį reguliavimą atsispindi išduotų leidimų (stebėsenai, populiacijos reguliavimui, paukščių lizdų perkėlimui) apibendrinta statistinė informacija. Ataskaitoje galima rasti duomenis apie žaliosios (vėjo) energetikos plėtros dinamiką 2019-2022 m., aplinkosauginių leidimų (TIPK ir TL) pobūdį ir vyraujančias veiklas. Atliekų tvarkymo sritį atskleidžia aktuali informacija apie nebetinkamų naudoti padangų surinkimą ir tvarkymą 2011-2021 m. laikotarpiu.
Ataskaita – interaktyviame formate
Šiemet ataskaita pirmą kartą parengta skaitmeniniame interaktyviame formate. Tekstinė informacija papildyta įvairiomis statistinėmis diagramomis, žemėlapiais, švieslentėmis, video medžiaga.
Pirmą kartą išsamūs duomenys apie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius pateikiami interaktyviose švieslentėse pagal skirtingus sektorius ir įvairius parametrus. Interaktyviame žemėlapyje pateikti duomenys apie vėjo jėgaines Lietuvoje. Su Aplinkos apsaugos agentūroje vykdomais aplinkos tyrimais galima susipažinti video medžiagoje apie mokslinių tyrimų laivą katamaraną „Vėjūnas“.
„Interaktyvios priemonės suteikia naujų galimybių statistinius duomenis pateikti dinamiškai, skaitytojai informaciją gali peržiūrėti skirtingais statistiniais pjūviais, atsisiųsti norimus duomenis. Tikimės, kad ši ataskaita bus įdomi ir naudinga ne tik politikos formuotojams, aplinkosaugos sričių ekspertams, bet ir plačiajai visuomenei“, – pabrėžė Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė.
Susipažinti su ataskaita galima ČIA.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.