Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
MAŽIAUSIŲ ENERGIJOS KAINŲ VASARIO MĖNUO PER TREJUS METUS
Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2024 m. kovo 12 d.
Pastebima, kad elektros energijos, gamtinių dujų, Brent naftos rinkose 2024 m. vasaris išsiskyrė mažiausiomis energetikos išteklių kainomis, lyginant vasario mėnesius nuo 2021 metų. Didmeninės elektros kainos šiemet vasarį buvo 34,8 proc. mažesnės nei pernai vasarį ir 28,6 proc. mažesnės nei 2022-ųjų vasarį. TTF gamtinės dujos šį vasarį kainavo 49,9 proc. pigiau nei prieš metus ir 65,1 proc. pigiau nei prieš dvejus metus. Brent nafta antrąjį šių metų mėnesį buvo 18,4 proc. pigesnė nei 2022-ųjų vasarį ir 1,2 proc. pigesnė nei 2023-ųjų vasarį.
Vėjo elektrinių generacija trečią mėnesį iš eilės išlieka rekordiškai didelė. Vasarį vėjo elektrinių generacija buvo ketvirta didžiausia Lietuvos istorijoje (302 GWh), be to, šiemet vasario mėnesio generacija nusileido tik rekordiniam sausio mėnesiui (374,5 GWh) bei 2023 m. gruodžio (306,8 GWh) ir spalio mėnesiams (369,4 GWh).
Saulės elektrinių gamyba vasario mėnesį buvo mažesnė nei 2022 m. ir 2023 m. vasario mėnesiais: šiemet šį mėnesį saulės elektrinės pagamino 9 GWh, pernai vasarį – 14 GWh, 2022 m. vasarį – 23,7 GWh elektros energijos.
Bendra nacionalinė generacija šį vasarį patenkino apie 55 proc. nacionalinio elektros vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra net tik trečias geriausias tarp lyginamų kelių vasario mėnesių, bet ir nusileidžia pagal vietinės generacijos apimtį tik rekordiniams šio sausio (57 proc.) ir 2023-ųjų spalio (64 proc.) mėnesiams.
Šiemet vasarį didmeninė elektros kaina mažėjo visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje vidutinė mėnesio elektros kaina šį vasarį buvo mažiausia nuo 2021-ųjų: 2024 m. vasarį didmeninės elektros kainos buvo 28,6 proc. mažesnės nei 2022 m. vasarį ir 34,8 proc. mažesnės nei 2023 m. vasarį. Beje, didmeninės elektros kainos šiemet vasarį Lietuvoje buvo ir 36,3 proc. mažesnės nei sausį (atitinkamai 74,8 Eur/MWh ir 117,4 Eur/MWh). Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad 2024 m. didmeninė elektros kaina gali būti apie 60–90 Eur/MWh.
Šių metų vasarį trijų tiekėjų siūlomų planų su 24 mėnesių fiksuota kaina vidutinė 1 kWh kaina sumažėjo 2 proc. – nuo 0,257 Eur/kWh (2024-01-30) iki 0,252 Eur/kWh (2024-02-27), o planų su fiksuota 12 mėnesių kaina vidutinė 1 kWh kaina taip pat sumažėjo 2 proc. – nuo 0,254 Eur/kWh (2024-01-30) iki 0,248 Eur/kWh (2024-02-27). Planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina vasario mėnesį, palyginti sausio mėnesiu, sumažėjo 19 proc. – nuo 0,272 Eur/kWh iki 0,220 Eur/kWh.
2024 m. vasario mėnesį TTF prekybos taške gamtinės dujos atpigo daugiau nei 16 proc.: nuo 30 Eur/MWh sausio mėnesio pabaigoje iki 25 Eur/MWh vasario mėnesio pabaigoje. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais TTF dujų kainos gali kainuoti apie 26–32 Eur/MWh.
2024 m. vasario mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą Baltijos šalių rinkai patiekta 1,87 TWh gamtinių dujų, tai 27,9 proc. daugiau nei sausio mėnesį. Lietuvoje vasario mėnesį suvartota 32,6 proc. mažiau gamtinių dujų nei sausio mėnesį. Vasarį, palyginti su sausio mėnesiu, dujų kiekis tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams mažėjo 30,4 proc., į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis mažėjo 35,7 procento.
Pagal šio šildymo sezono dujų kiekio ES saugyklose mažėjimo vidurkį, saugyklų užpildymas balandžio 1 dienai gali siekti beveik 54 procentus. Prieš mėnesį prognozės siekė 52 proc. užpildymo balandžio 1 d., o 2023 m. balandžio 1 d. jos buvo užpildytos beveik 56 procentais.
Inčukalnio gamtinių dujų saugykla balandžio 1 d. gali būti užpildyta 42 proc. lygiu, prieš mėnesį buvo prognozuojamas 39 proc. galimas užpildymas. Pernai balandžio 1 d. saugykla buvo užpildyta 33,5 procento.
Biokuro kainos išlieka gana stabilios: nuo 2023 m. kovo mėn. biokuro kaina svyruoja 19 – 23,5 Eur/MWh intervale. Kovo mėn. pirmą savaitę biokuro kaina buvo – 19,2 Eur/MWh. arba 1,3 proc. didesnė nei ketvirtą vasario mėn. savaitę (buvo 18,95 Eur/MWh). 2023 m. kovo mėn. pirmąją savaitę biokuro kaina buvo 24,47 Eur/MWh (21,5 proc. didesnė). 2024 m. vidutinė vasario mėn. biokuro kaina – 20,23 Eur/MWh. 29,9 proc. mažesnė nei 2023 m. vasario mėn. (buvo 28,87 Eur/MWh).
2024 m. vasario mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje – 7,47 ct/kWh (be PVM). Palyginus su sausio mėn., vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,1 ct/kWh. (1,32 proc.). Vertinant istorines tendencijas metų pradžioje prasideda nuoseklus šilumos kainų mažėjimas. Lyginant su 2023 m. vasario mėn. kainų vidurkis mažesnis 14 proc. (buvo 8,65 ct/kWh).
Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos 5 didžiuosiuose miestuose 2024 m. vasarį buvo 16,5 proc. mažesnės nei 2023-ųjų vasarį. 2024 m. vasario mėnesį penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotos šilumos energijos kaina 7,0 ct/kWh, tai 16,5 proc. mažesnė kaina nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais (buvo 8,38 ct/kWh). Lyginant su sausio mėn. šilumos kaina nežymiai padidėjo tik Kaune (0,14 proc.). Kituose didžiuosiuose miestuose šilumos kaina mažėjo. Daugiausia šilumos kaina mažėjo Šiauliuose – 4,3 proc.
Lyginant Baltijos valstybes matyti, kad tendencijos išlieka tokios pačios: Lietuvos didžiųjų miestų šilumos energijos kainų vidurkis sausį buvo mažiausias – 7,1 ct/kWh, o Latvijos didžiausias – 8,4 ct/kWh.
Brent naftos vasario mėnesio kainų vidurkis, palyginti 2018–2024 metų vasario mėnesius, yra mažiausias nuo 2021 metų: vasarį nafta buvo 18,4 proc. pigesnė nei 2022 metų vasarį ir 1,2 proc. pigesnė nei 2023 metų vasarį.Tiesa,vasario mėnesio pirmomis dienomis naftos kainos laikėsi 78–80 USD/bbl lygyje, bet nuo vasario 8 d. kainos nebuvo mažesnės nei 81 USD/bbl, o mėnesio pabaigoje kainos jau artėjo 84 USD/bbl lygio. Dėl to, fiksuota, kad Brent nafta vasarį buvo 3,3 proc. brangesnė nei sausį (atitinkamai 81,8 USD/bbl ir 79,2 USD/bbl).Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos šiais metais gali išlikti apie 79–84 USD/bbl lygyje.
Vasario mėn., palyginti su sausiu, didėjo tiek dyzelino, tiek ir benzino kainos. Tiesa, benzinas išlieka pigesnis nei dyzelinas ir šis skirtumas padidėjo: mėnesio pradžioje buvęs 0,10 Eur/l skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų per mėnesį išaugo iki 0,13 Eur/l.
Per vasarį lengvųjų keleivinių (M1 kategorijos) elektromobilių skaičius Lietuvoje padidėjo 604 vienetais (grynųjų elektromobilių skaičius padidėjo 290 vnt., o iš išorės įkraunamų hibridų skaičius išaugo 314 vnt.) ir Kelių transporto priemonių registre pasiekė 20 289 vnt., o tai sudaro 1,18 proc. viso M1 kategorijos transporto priemonių parko (per vasario mėnesį elektromobilių užimama parko dalis išaugo 3,5 proc.).
2024 m. vasario mėn. nauji elektromobiliai užėmė 9,1 proc. visų naujų automobilių rinkos, naudoti elektromobiliai užėmė 3,6 proc. naudotų automobilių rinkos (2024 m. vasario mėn. viso buvo įregistruota 2 346 nauji (iš jų 112 grynųjų elektromobilių ir 102 iš išorės įkraunami hibridai) ir 12 152 naudotų (iš jų 238 grynieji elektromobiliai ir 203 iš išorės įkraunami hibridai) automobilių).
Vasario mėnesio duomenų apžvalgą galite rasti čia: www.ena.lt/eda/
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą