Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 20 proc. mažesnės nei 2023-ųjų kovą ir šių metų vasarį.

Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastate sąskaitos dydį lemia pastato energetinė būklė ir šilumos suvartojimas.

Šį kovą vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +4,2 ⁰C šilumos, praėjusių metų kovą buvo +2,5 ⁰C šilumos, šį vasarį +2,3 ⁰C šilumos. Neįprastai šiltesnis kovas lėmė apie 11 proc. mažesnį šilumos suvartojimą (kWh/ m²) patalpų šildymui daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nei prieš metus. O dėl 9 proc. vidutiniškai šalyje per metus sumažėjusios šilumos kainos, galutinis šilumos sąskaitų dydis bus vidutiniškai apie 20 proc. mažesnis.

Pirminiais duomenimis, 60 m² ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų kovo mėnesį vidutiniškai išleis apie 66 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 930 kWh (15,5 kWh/m²) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1032 kWh (17,2 kWh/ m²), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 80 eurų.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 m² ploto butų šildymui šių metų kovą vidutiniškai suvartota apie 378 kWh (7,4 kWh/ m²). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 27 eurai, prieš metus buvo apie 32 eurai.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui kovą reikėjo vidutiniškai apie 1332 kWh šilumos (22,2 kWh/ m²). Tai gyventojams kainuos vidutiniškai apie 95 eurus.