Gruodžio 6 d. įvykusiame Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) visuotiniame narių susirinkime patvirtinti svarbūs įstatų pakeitimai, kurie išgrynino ir atskyrė skirtingus narių interesus ir organizacijos valdyme įtvirtino bendrųjų šilumos vartotojų poreikių bei Lietuvos savivaldybių valdomų šilumos gamybos ir tiekimo įmonių interesų atstovavimą. Susirinkime buvo aptarti praeinančių ir būsimų metų darbai, nauji šilumos sektoriaus iššūkiai ir perspektyvos.

Siekdami skaidrinti savo veiklą ir labiau atliepti visuomenės lūkesčius, LŠTA nariai organizacijos įstatuose patvirtino pakeitimus, kuriais išgrynino skirtingus LŠTA narių interesus ir įtvirtino atitinkamą jų narystės statusą.

LŠTA tarybos pirmininko Gerimanto Bakano manymu, asociacijos veiklos strategijos kūrime ir veiklos valdyme turi dalyvauti tik tie subjektai, kurių interesai yra orientuoti į bendruosius šilumos vartotojų poreikius ir Lietuvos savivaldybių valdomų šilumos gamybos bei tiekimo įmonių tikslus.

Susirinkime pritarta, kad LŠTA valdymo organo – Tarybos – nariams turi būti taikomi aukštesni reikalavimai, jais gali būti renkami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atstovaujantys šilumos tiekimo įmonėms, kurios nuosavybes teise valdo šilumos perdavimo sistemas ir kurios suinteresuotos užtikrinti ilgalaikį ir prieinamą šilumos tiekimą Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Be minėtų klausimų ir aktualijų, LŠTA visuotiniame narių susirinkime buvo aptartos tolimesnės Asociacijos veiklos kryptys, būtini resursai bei priemonės siekiant tolimesnės pažangos.

LŠTA administracija pateikė informaciją apie 2019 metais nuveiktus svarbiausius darbus, pasiektus rezultatus ir įvairias problemas, kurios nepadeda vystyti šilumos tiekimo veiklos, taip, kad ji pilnai patenkintų vartotojų lūkesčius ir užtikrintų ilgalaikį tvarumą.

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius pasidžiaugė, kad valstybės parama yra skiriama centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemoms ir jos reikšmingai atnaujinamos. Pasak jo, beveik 70 % šilumos Lietuvoje jau yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir tai yra vienas geriausių rodiklių visame pasaulyje. Tą pranešė Lietuvos Prezidentas G. Nausėda Jungtinių Tautų Asamblėjoje ir tai įvertino tarptautinė energetikų bendruomenė, kuri paskyrė Klimato ir energetikos premiją „Kauno energijai“ ir 2021 metų Europos šilumininkų kongresą nuspręsta surengti Vilniuje.

Susirinkime buvo aptartos temos apie naujus iššūkius, kuriuos lemia kintančios aplinkybės ir su kuriais susiduria šilumos tiekimo įmonės. Į šilumos ūkį ateina naujos technologijos, todėl šalia biokuro būtina plačiau naudoti ir „nemokamus“ atsinaujinančius išteklius, tokius kaip saulės ar į aplinką išmetamą energiją. Reikia kombinuoti skirtingus energetikos sektorius: šilumos tiekimą derinti su vėsinimu, aktyviau teikti įvairias paslaugas elektros rinkai, kaupti šilumą vasarą ir ją naudoti žiemą ir t. t.

Atkreiptas dėmesys į aštrėjančią konkurenciją su individualaus šildymo būdais, vyksta konkurencija dėl vartotojų, didelę įtaką daro įsibėgėjanti renovacija. Visa tai lemia poreikį iš esmės keisti požiūrį į šilumos ūkio reguliavimą. Būtina sumažinti stagnuojančio kontroliavimo įpročius, sudaryti galimybes įmonėms lanksčiai ir operatyviai prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų. Susirinkimo dalyviai pažymėjo, kad ne maža dalis valstybės įstaigų atstovų ir politikų, kurie priima svarbius sprendimus, sunkiai orientuojasi tose permainose ir tai stabdo tolesnę pažangą šilumos ūkyje. Tolimesnei pažangai reikalingos ne tik investicijos naujai infrastruktūrai sukurti, bet ir prielaidos efektyviam jos panaudojimui, sukuriant ilgalaikę vertę energijos vartotojams.

LŠTA administracija