Šilumos vamzdynai yra bene brangiausias sistemos elementas, o šio turto saugus, patikimas ir efektyvus eksploatavimas yra vienas didžiausių iššūkių šilumos tiekėjams, juk po žeme paklotas vamzdynas turi tarnauti 50 ir daugiau metų. Natūralu, kad kaip ir bet kokia techninė sistema, šilumos perdavimo tinklai laikui bėgant patiria tam tikrus pokyčius, kurie mažina įrangos patvarumą.

Lietuvoje šiuo metu iš 3000 km šilumos trasų dar likę apie 42 proc. požeminių vamzdynų pakloti sovietiniu laikotarpiu nepraeinamuosiuose gelžbetoniniuose kanaluose. Jų keitimas be finansinės paramos yra brangi ir ilgai atsiperkanti investicija. ES fondų subsidijos tinklų keitimui Lietuvoje jau nebenumatomos, o komercinės investicijos brangiai kainuoja.

Tad kaip patikimai toliau eksploatuoti šį turtą, sumažinti plyšimų riziką, remontų poreikį, užtikrinti kuo ilgesnį tarnavimo laikotarpį?

Lietuvoje šilumos tinklų būklė tikrinama atliekant hidraulinius bandymus, tai atlikti įpareigoja galiojantys normatyviniai teisės aktai. Šildymo sezono metu būna dideli lauko temperatūrų svyravimai, dėl to dažnai mažinama ar didinama tinklo vandens temperatūrą. Į tai jautriai reaguoja vamzdžių metalas. Padidėja tikimybė, kad vamzdis trūks, ir įvyks avarija. Ypač tai aktualu seniems vamzdynams, kurių normatyvinis eksploatavimo laikas pasibaigęs.

Pastaruoju metu pradedama diskutuoti, ar Lietuva jau yra pasiekusi tokį techninį-ekonominį lygį, kad neatlikdami hidraulinių bandymų, užtikrintume stabilų šilumos tiekimą ištisus metus. Pažymėtina, jog daugumoje Europos šalių hidrauliniai bandymai nešildymo sezono metu nėra privalomi.

Perimant Skandinavijos šalių patirtį, vienas iš reikalingiausių procesų ateityje šioje srityje bus Išmaniosios turto priežiūros sistemos (angl. Smart Asset Management) diegimas.

LŠTA užsakymu sukurtame videofilme AB „Panevėžio energija“ specialistai dalinasi patirtimi apie įmonėje taikomas vamzdynų patikimumo ir ilgaamžiškumo priemonės bei technologijas.

Videofilmas sukurtas BSAM (Baltic Smart Asset Management) projekto, finansuojamo pagal 2014–2020 metų Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą, lėšomis. Daugiau apie projektą ČIA