Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA: ŠILUMOS KAINOS MAŽĖS, JEI DAUGIAU VARTOTOJŲ PRISIJUNGS PRIE CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO
Šaltinis: www.klaipedos.diena.lt, ELTA, 2024 m. spalio 2 d.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų. „Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti. (…) Daugiau vartotojų turėti turbūt būtų nauda visiems, nes elementari masto ekonomika tą rodo“, – teigė jis.
Visą straipsnį skaitykite https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/lsta-silumos-kainos-mazes-jei-daugiau-vartotoju-prisijungs-prie-centralizuoto-silumos-tiekimo-1194169
Kitos naujienos
Šildymo sezono pradžia įprastai kelia didelį ažiotažą Lietuvos miestuose, nes nuomonės gana griežtai pasiskirsto – vieni pasisako už šildymą ir normalias gyvenimo sąlygas, o kiti siūlo kentėti ir sutaupyti kelis eurus. Panagrinėkime visus „už“ ir „prieš“.
Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad 2024-2025 metų šildymo sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau, bet mažėjimą gali užgožti PVM didinimas.
Technologiniai sprendimai efektyviau naudoja energiją, taupo gyventojų lėšas ir tausoja gamtą – AB Vilniaus šilumos tinklai įsirengė galingiausią Baltijos šalyse absorbcinį šilumos siurblį, kuris leis surinkti į aplinką išsisklaidančią šilumą.
Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos Energetikos ir Aplinkos ministerijų pateiktam galutiniam atnaujintam Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021–2030 m. (NEKSVP). Pagal Europos Sąjungos reikalavimus atnaujintam dokumente numatyti tikslai ir priemonės, kurių Lietuva sieks iki 2030 m.