Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA prognozė: vasario mėnesio šilumos sąskaitos mažesnės nei sausio, bet didesnės nei prieš metus
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 9 proc. mažesnės nei 2023-ųjų sausį, tačiau apie 12 proc. didesnės nei 2022-ųjų vasarį. Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastate sąskaitos dydį lemia ir šilumos suvartojimas.
Šį vasarį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -0,2 0C šalčio, sausį buvo +0,3 0C šilumos, o 2022 metų vasario mėnesį dar šilčiau apie +1,2 0C. Lyginant su sausiu, šis vasario mėnuo nors buvo 0,5 laipsniais vėsesnis, tačiau 3 dienomis trumpesnis todėl daugiabučiuose šilumos suvartojimas (kWh/ m2) turėtų būti apie 3 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. O dėl 6 proc. vidutiniškai šalyje sumažėjusios šilumos kainos, galutinis šilumos sąskaitų dydis bus vidutiniškai apie 9 proc. mažesnis. Lyginant su praėjusių metų vasariu, dėl vėsesnių lauko oro sąlygų suvartota apie 8 proc. daugiau šilumos, o šildymo kaina šį vasarį buvo 4 proc. didesnė – šios aplinkybės įtakos apie 12 proc. didesnius mokėjimus nei prieš metus.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų vasario mėnesį vidutiniškai išleis apie 105 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1218 kWh (20 kWh/m2) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1128 kWh (19 kWh/ m2), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 93 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų vasarį vidutiniškai suvartota apie 516 kWh (8,6 kWh/ m2). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 45 eurus.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo vidutiniškai apie 1704 kWh šilumos (28 kWh/ m2). Tai gyventojams kainuos vidutiniškai apie 147 eurus. Aukščiau pateikti vidutiniai dydžiai pastatų grupėms, o atskiruose miestuose ir pastatuose gali reikšmingai skirtis.
Šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto kompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas: vasarį šiluma kainavo 8,7 ct/kWh be PVM, sausį buvo daugiau – 9,2 ct/kWh be PVM. Prieš metus vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 8,3 ct/kWh be PVM. Šilumos kainų dydį labiausiai nulėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Nuo šių metų pradžios šilumos kainas pavyko stabilizuoti, fiksuojamas mažėjimas. Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka apie 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro dalis didžiausia – šilumos kainų augimas buvo daug švelnesnis.
Pateikti skaičiai tik vidutiniai šalyje, tačiau faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, bet ir klimatinės sąlygos atskiruose regionuose bei energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Primename, jog valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai, 2022 m. skelbtame kvietime buvo galima gauti net 80 procentų subsidiją vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymui (daugiau informacijos www.apva.lt). Tai galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams pagerinti šildymo kokybę ir džiaugtis jaukiais namais. Šiuo metu kvietimas sustabdytas sulaukus daug paraiškų ir pilnai panaudojus numatytą 4 mln. eur paramos sumą. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbtas naujas kvietimas ir atnaujintos paramos sąlygos, todėl raginame gyventojus ir pastatų valdytojus rūpintis energijos suvartojimo mažinimu, planuoti taupymo priemones ir pradėti ruošti paraiškas jau dabar. Šiuo metu galima teikti paraiškas kompleksinei daugiabučių renovacijai, siekiant aukštesnės energinio naudingumo klasės (daugiau informacijos: modernizuok.apva.lt).
Valstybė šį šildymo sezoną taip pat kompensuoja būsto šildymo išlaidas sunkiau besiverčiantiems ir net vidutines pajamas uždirbantiems šalies gyventojams. Sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę arba pasinaudoti www.spis.lt esančia skaičiuokle. Primename, kad siekiant gauti paskirtąją kompensaciją reikia laiku atsiskaityti už suvartotą šilumą arba sudaryti su šilumos tiekėju mokėjimų atidėjimo sutartį. Paskirtoji kompensacija bus mokama ir už jau praėjusį šildymo laikotarpį.
Vidutiniai mokėjimai už šilumą 2023 metų vasario mėn., lyginant su 2022 m. vasario ir 2023 m. sausio mėnesiais
Dėl tikslesnės informacijos apie šilumos suvartojimą kiekviename pastate kreipkitės į savo miesto šilumos tiekėją.
Apie šilumos suvartojimą Lietuvos daugiabučiuose 2022/2023 m. ir ankstesnių metų šildymo sezono metu rasite LŠTA renkamoje statistikoje: lsta.lt/silumos-ukis/silumos-suvartojimas/
LŠTA pranešimas
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą