Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA prognozė: sausio mėnesio šilumos sąskaitos mažesnės nei gruodžio
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 17 proc. mažesnės nei 2022-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastate sąskaitos dydį lemia ir šilumos suvartojimas.
Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +0,3 0C šilumos, kai 2022 metų gruodžio mėnesį buvo šalčiau apie -2,7 0C. Dėl šiltesnių oro lauko sąlygų šį sausį daugiabučiuose suvartota apie 14 proc. mažiau šilumos nei prieš mėnesį. O dėl 3 proc. vidutiniškai šalyje sumažėjusios šilumos kainos, galutinės šilumos sąskaitų dydis bus vidutiniškai apie 17 proc. mažesnis.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų sausio mėnesį vidutiniškai išleis apie 116 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1260 kWh (21 kWh/1 kv. m.) šilumos. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1500 kWh (25 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 143 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 522 kWh (8,7 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 48 eurus.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui sausį reikėjo vidutiniškai apie 1752 kWh šilumos (29 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams kainuotų apie 162 eurus. Aukščiau pateikti vidutiniai dydžiai pastatų grupėms, o atskiruose miestuose ir pastatuose gali reikšmingai skirtis.
Šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto kompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas: sausį šiluma kainavo 9,23 ct/kWh be PVM, gruodį buvo daugiau – 9,5 ct/kWh be PVM. Prieš metus vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 7,55 ct/kWh be PVM. Šilumos kainų šuolį labiausiai nulėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka apie 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro dalis didžiausia – šilumos kainų augimas buvo daug švelnesnis.
Pateikti skaičiai tik vidutiniai šalyje, tačiau faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, bet ir klimatinės sąlygos atskiruose regionuose bei energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Primename, jog valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai, galima gauti net 80 procentų subsidiją vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymui (daugiau informacijos www.apva.lt). Tai galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams pagerinti šildymo kokybę ir džiaugtis jaukiais namais. Šiuo metu kvietimas sustabdytas sulaukus daug paraiškų ir pilnai panaudojus numatytą 4 mln. eur paramos sumą. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbtas naujas kvietimas, todėl raginame gyventojus ir pastatų valdytojus rūpintis energijos suvartojimo mažinimu, planuoti taupymo priemones ir pradėti ruošti paraiškas jau dabar.
Valstybė šį šildymo sezoną taip pat kompensuoja būsto šildymo išlaidas sunkiau besiverčiantiems ir net vidutines pajamas uždirbantiems šalies gyventojams. Sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę arba pasinaudoti www.spis.lt esančia skaičiuokle. Primename, kad siekiant gauti paskirtąją kompensaciją reikia laiku atsiskaityti už suvartotą šilumą arba sudaryti su šilumos tiekėju mokėjimų atidėjimo sutartį. Paskirtoji kompensacija bus mokama ir už jau praėjusį šildymo laikotarpį.
Vidutiniai mokėjimai už šilumą 2023 metų sausio mėn., lyginant su 2022 m. gruodžio ir sausio mėnesiais
Dėl tikslesnės informacijos apie šilumos suvartojimą kiekviename pastate kreipkitės į savo miesto šilumos tiekėją.
LŠTA pranešimas „Sausio mėnesio šilumos sąskaitos mažesnės nei gruodžio”
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.