Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA prognozė: gruodžio mėnesio vidutinės sąskaitos dydis bus apie 27 proc. didesnis nei pernai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 27 proc. didesnės nei 2021-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastatuose sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas.
Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -2,6 0C šalčio, kai 2021 metų gruodžio mėnesį buvo apie -3,3 0C šalčio. Dėl šiltesnių oro lauko sąlygų šį gruodį daugiabučiuose suvartota apie 3 proc. mažiau šilumos nei prieš metus. Mokėjimų už šilumą dydį labiausiai lėmė apie 30 proc. išaugusi šilumos kaina dėl pabrangusio kuro ir kitų išteklių.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų gruodžio mėnesį vidutiniškai išleis apie 133 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1398 kWh (23,3 kWh/1 kv. m.) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1434 kWh (23,9 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 105 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų gruodį vidutiniškai suvartota apie 606 kWh (10,1 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 58 eurus.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 1980 kWh šilumos (33 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 188 eurus. Tai vidutiniai dydžiai pastatų grupėms, o atskiruose pastatuose gali reikšmingai skirtis.
Šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto kompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, todėl šiluma gruodį kainavo mažiau 9,5 ct/kWh be PVM (vietoje 10,4 ct/kWh su PVM). Prieš metus vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 7,3 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų šuolį labiausiai nulėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka apie 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro dalis didžiausia – šilumos kainų augimas buvo daug švelnesnis.
Pateikti skaičiai tik vidutiniai šalyje, tačiau faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, klimatinės sąlygos atskiruose regionuose, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Primename, jog valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai, galima gauti net 80 procentų subsidiją vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymui (daugiau informacijos www.apva.lt). Tai galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams pagerinti šildymo kokybę ir džiaugtis jaukiais namais. Šiuo metu kvietimas sustabdytas sulaukus daug paraiškų ir panaudojus numatytą 4 mln eur paramos sumą. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbtas naujas kvietimas, todėl raginame gyventojus ir pastatų valdytojus rūpintis energijos suvartojimo mažinimu ir pradėti ruošti paraiškas jau dabar.
Valstybė šį šildymo sezoną taip pat kompensuoja būsto šildymo išlaidas sunkiau besiverčiantiems ir net vidutines pajamas uždirbantiems šalies gyventojai. Sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę arba pasinaudoti www.spis.lt esančia skaičiuokle. Primename, kad siekiant gauti paskirtąją kompensaciją reikia laiku atsiskaityti už suvartotą šilumą arba sudaryti su šilumos tiekėju mokėjimų atidėjimo sutartį. Paskirtoji kompensacija bus mokama ir už jau praėjusį šildymo laikotarpį.
Dėl tikslesnės informacijos apie šilumos suvartojimą kiekviename pastate kreipkitės į savo miesto šilumos tiekėją.
Apie šilumos suvartojimą Lietuvos daugiabučiuose 2022/2023 m. ir ankstesnių metų šildymo sezono metu rasite LŠTA renkamoje statistikoje: lsta.lt/silumos-ukis/silumos-suvartojimas/
Daugiau informacijos LŠTA pranešime
Kitos naujienos
Praėjusių metų pabaigoje biokuro rinkos dalyviams kilus abejonių dėl atliekamų biokuro tyrimų rezultatų tikslumo, „Baltpool“ ne tik kreipėsi į Nacionalinį akreditacijos biurą dėl laboratorijų patikrinimo, bet ir patys užsakė ir per slaptą pirkėją atliko biokuro ėminių tyrimą 5-iose akredituotose laboratorijose.
Vyriausybė priėmė sprendimus stiprinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais svarbios energetinės infrastruktūros apsaugą.
AB „Šiaulių energija“, kurios pagrindinis akcininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė, sėkmingai užtikrina šilumos gamybą ir tiekimą Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. Bendrovėje dirba profesionalių ir atsakingų darbuotojų komanda.