Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus apytikriai panašios kaip  2023-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastatuose sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas.

Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +1,9 ⁰C šilumos, kai 2023 metų gruodžio mėnesį buvo +0,1 ⁰C šilumos. Dėl šiltesnių oro lauko sąlygų šį gruodį daugiabučiuose suvartota apie 10 proc. mažiau  šilumos nei prieš metus. Dėl beveik 11 proc. didesnės galutinės šilumos kainos, galutiniai mokėjimai už šilumą bus panašūs kaip ir  2023 metų gruodį.

Pirminiais duomenimis, 60 m² ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų gruodžio mėnesį vidutiniškai išleis apie 90 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1068 kWh (17,8 kWh/m²) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1176 kWh (22,4 kWh/m²), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 89 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 m² ploto buto šildymui šių metų gruodį vidutiniškai suvartota apie 396 kWh (6,6 kWh/m²). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 33 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 1494 kWh šilumos (24,9 kWh/m²). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 125 eurus. Prieš metus vidutinė tokio būsto sąskaita siekė 124 eurus, šildymui buvo suvartota 1644 kWh (27,4 kWh/m²) šilumos.

Tai vidutiniai dydžiai pastatų grupėms, o atskiruose pastatuose gali reikšmingai skirtis. 

Primename, kad šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto nebekompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Vidutinė šilumos  kaina Lietuvoje 2024 m. gruodį buvo 8,4 ct/kWh su PVM. Prieš metus siekė 7,56 ct/kWh su PVM kompensacija. Daugiausiai šilumos kainų dydį lemia gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka apie 3 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro  dalis  didžiausia, šilumos kainos yra mažesnės (daugiau informacijos ČIA). Kiekvieną mėnesį keičiasi ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos (daugiau informacijos ČIA).

Stebima tendencija, kad mažesniuose miestuose ar miesteliuose santykinai didesnė pastovioji dedamoji šilumos kainoje, todėl čia kainų lygis aukštesnis. Žemiausios šilumos kainos žiemos mėnesiais formuojasi vidutinio dydžio ir didesniuose miestuose, kuriuose nėra nepriklausomų šilumos gamintojų (daugiau informacijos ČIA), o visą šilumą gamina pats šilumos tiekėjas. Taip yra Mažeikiuose, Šiauliuose, Šilutėje, Tauragėje, Utenoje ir kt. Tuo tarpu miestuose, kur vyksta „konkurencija“ tarp šilumos gamintojų ji veiksminga dažniausiai tik šiltuoju laikotarpiu. Žiemos mėnesiais, kai išauga šilumos poreikis ir iš esmės visi gamintojai gali parduoti savo disponuojamą šilumą, pradeda galioti tik Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytas šilumos kainų ribojimas. Šaltuoju laikotarpiu nepriklausomi šilumos gamintojai siekia susirinkti leistinas metines pajamas ir tuo naudojasi. Nors visi šilumos gamintojai naudoja biokurą, tačiau dėl minėtos priežasties šilumos kainas didžiuosiuose miestuose „išaugina“ perkamos šilumos pabrangimas (žr. 1 pav.):

1 pav. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos vidutinė svertinė kaina, ct/kWh (Šaltinis: BALTPOOL)

Be to, galutinei šilumos kainai konkretų mėnesį įtakos turi jos perskaičiavimo grafikas ir faktinė kuro struktūra. Dėl minėtų ir panašių priežasčių šiluminės energijos vieneto kaina (ct/kWh) atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų.

Statistika rodo, kad didžiausią poveikį galutinėms šildymo išlaidoms daro energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Valstybė nuo 2024 m. liepos mėn vėl teikia paramą inžinerinei renovacijai, galima gauti subsidiją vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymui (daugiau informacijos Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietime ČIA). Tai galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams pagerinti šildymo  kokybę ir džiaugtis jaukiais namais. Raginame gyventojus ir pastatų valdytojus rūpintis energijos suvartojimo mažinimu ir teiikti paraiškas, ypač tuos daugiabučius, kur dar veikia seni elevatoriniai šilumos punktai.

Valstybė šį šildymo sezoną taip pat kompensuoja būsto šildymo išlaidas sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Kad sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinių išmokų skyrių. Šilumos tiekėjas, gavęs informaciją apie priimtą sprendimą, teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja kompensacijos dydį ir jį pritaiko einamojo mėnesio sąskaitoje (daugiau informacijos ČIA ).

Vidutiniai mokėjimai už šilumą 2024 metų gruodžio mėn., lyginant su 2023 m. gruodžiu ir 2024 m. lapkričiu

Dėl tikslesnės informacijos apie šilumos suvartojimą kiekviename pastate kreipkitės į savo miesto šilumos tiekėją.