Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas, 2025 m. lapkričio 26 d.

Lapkričio 25 dieną Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) ir Lietuvos energetikų senjorų klubas surengė seminarą-diskusiją „Centralizuotas šilumos tiekimas Lietuvos šiuolaikinės energetikos kontekste“. Energetikos mokslininkai, veteranai ir visi besidomintys energetika turėjo galimybę išklausyti pranešimus, užduoti klausimus ar pasidalinti savo įžvalgomis apie Lietuvos šilumos ūkio ir energetikos ateitį bendrai.  

Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus vadovas akademikas Gintautas Dzemyda pasveikino susirinkusius, palinkėjo įdomių diskusijų ir pažadėjo visada svetingai priimti visuomenės atstovus, besidominčius energetikos ir kitų sričių technologijomis.   

Renginio vedėjas akademikas Jurgis Vilemas įžanginiu žodžiu atkreipė dėmesį, kad Europos ir Lietuvos energetika atėjo į permainų etapą, nes iškastinio kuro atsisakymas, daugybė nestabilių saulės ir vėjo elektrinių, naujos angliavandenilių gamybos technologijos ir kitos naujovės verčia transformuotis ir prisitaikyti prie naujų sąlygų energetikoje. Jis pakvietė susirinkusius naujai pažvelgti į Lietuvos energetiką ir palyginti čia vykstančius procesus platesniame kontekste ir susipažinti su naujomis technologijomis, ateinančiomis į energetiką.       

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius savo pranešime „Šilumos ir elektros sektorių sąsajos Lietuvoje“ pateikė informaciją apie situaciją Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje, apie naujausius įgyvendinamus projektus ir ateities planus. Pažymėta, kad Skandinavijos šalys, o ir Lietuvos kaimynai aktyviai vykdo CŠT elektrifikavimo programas, kurių pasėkoje statomos ne tik kogeneracinės elektrinės, reikalingos stabiliai elektros generacijai, bet ir įrengiami galingi elektrodiniai katilai ar šilumos siurbliai su šilumos akumuliavimo talpyklomis, kurie reikšmingai dalyvauja elektros generavimo ir vartojimo balansavime, sunaudoja perteklinę elektrą akumuliuojant šilumą ir taip pagerina viso komplekso efektyvumą bei sumažina apsirūpinimo šiluma bei elektra bendruosius kaštus. Apžvelgti pirmieji Lietuvos projektai šioje srityje ir aptarti neaiškumai bei kliūtys spartesniam šilumos ir elektros sektorių bendradarbiavimui. Pranešimas ČIA.                  

Dovydas Šabūnas, Ignitis renewables P2X/PX padalinio vadovas padarė pranešimą „Potenciali CŠT sistemų ir elektros sektorių sinergija“. Jame pateikta informacija apie naujas technologijas, kurių pagalba panaudojama perteklinė pigi elektros energija gaminant šilumą, ją akumuliuojant ir panaudojant kelių parų laikotarpyje. Pateikti svarbiausi techniniai ir ekonominiai rodikliai, pailiustruoti konkretūs investiciniai projektai. Pranešimas ČIA.       

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė pateikė informaciją apie kuriamą tarpinstitucinę darbo grupę „Power to Heat“. Jos tikslas  – analizuoti elektros ir CŠT sektorių tarpusavio bendradarbiavimo galimybes, aiškintis kliūtis ir paskatinimo poreikius bei teikti rekomendacijas Energetikos ministerijai, kuri formuoja Lietuvos energetikos politiką. A.Bagočiutė pakvietė visus specialistus bendradarbiauti ir pateikti savo įžvalgas, kaip turėtų toliau vystytis Lietuvos energetika, kokių reikia valdžios sprendimų, kad pasiekti spartesnę pažangą. LEA atstovas Nojus Gapšys padarė pranešimą  „Elektra į šilumą (Power to Heat) galimybės Lietuvoje“. Apžvelgta Lietuvos energetikos politika šioje srityje, palyginant su kitų šalių veiksmais, skatinant šildymo elektrifikaciją. Pateikta daug įdomios technologinės informacijos ir pailiustruoti konkretūs įvairiose šalyse įgyvendinti projektai šioje srityje. Pranešėjas pateikė minėtos darbo grupės planus ir darbo terminus. Pranešimas ČIA.

Diskusijose pasisakęs UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys pasidalino savo patirtimi praktiškai įgyvendinant šilumos siurblių projektus CŠT sistemose. Atkreipė dėmesį, kad lietuviškos žiemos sąlygomis tik biokuro katilai gali užtikrinti patikimą ir ekonomišką šilumos gamybą. Šilumos siurbliai gali papildyti šilumos gamybos įrenginių parką, bet efektyviam jų panaudojimui būtina pritaikyti CŠT sistemų parametrus ir įveikti kitas kliūtis, kurios trukdo spartesnį CŠT sistemų elektrifikavimą. 

Diskusijose iškelta mintis,  kad dabartinis, sustabarėjęs „inspekcinis“ energetikos sektoriaus reguliavimas nesiderina su sparčiai besikeičiančia energetikos infrastruktūra ir naujomis formomis, todėl verta pradėti diskusijas ir apie valdžios įstaigų veiklą besikeičiančios energetikos kontekste.