Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2026 m. gegužės 7 d.

Kalbėdami apie centralizuoto šildymo sąskaitas, gyventojai jas dažnai vertina kaip vieną didžiausių ir sunkiausiai pakeliamų išlaidų. Šaltais žiemos mėnesiais gaunamos sąskaitos gali siekti kelias dešimtis ar net per šimtą eurų per mėnesį, todėl susidaro įspūdis, kad šildymas suvalgo didelę dalį šeimos pajamų. Tačiau toks vertinimas dažnai neatspindi realios situacijos – reikia atsižvelgti tiek į laikotarpį, per kurį šios išlaidos patiriamos tiek ir  į metinius namų ūkio biudžeto rodiklius.

Keli mėnesiai lemia daug, bet ne viską

Vertinant šildymo kaštus svarbu atskirti šildymo sezono pikus nuo metinio vidurkio. Nors šildymo sezonas Lietuvoje trunka apie šešis mėnesius, realiai didžiausia išlaidų dalis susitelkia vos per du ar tris šalčiausius mėnesius. Likusią sezono dalį sąskaitos pastebimai mažesnės, o šiltuoju metų laikotarpiu (apie pusę metų) už patalpų šildymą nemokama visai. Būtent šių kelių mėnesių „piko“ sąskaitos formuoja stiprų psichologinį išlaidų pojūtį – nors žiūrint į metinius vidurkius, situacija atrodo gerokai ramesnė.

Be to, Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta ypatybė, kad vartotojai už suvartotą šilumos energiją moka vienanare kaina (ct/kWh). Tai reiškia, kad ji didžiausia tuomet, kai šilumos suvartojama daugiausiai. Tai yra gruodžio-vasario mėnesiais, nes tuomet ir šalta, ir energijos ištekliai brangiausi. Dėl šios priežasties šiais mėnesiais ir susidaro didžiausios šildymo sąskaitos. Tuo tarpu kitose Europos šalyse taikoma dvinarė kaina, kai ūkio išlaikymo išlaidos ir kuras apmokamos atskirai. Tuomet kai tokios sąnaudos atsiranda  – tai yra kiekvieną mėnesį, tai leidžia išvengti staigių šildymo išlaidų šuolių šaltaisiais mėnesiais.  

Kaip keitėsi šildymo sąskaitos pastaraisiais metais?

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, tipinio 60 m² sovietinės statybos buto šildymo sąskaitų dydis per pastaruosius šešerius metus padidėjo: jei 2020 metais šildymas kainavo apie 50 Eur per mėnesį, tai šį šildymo sezoną vidutinės išlaidos jau siekė apie 130 Eur per mėnesį. Be abejo, išlaidų šuolis akivaizdus, bet tai lėmė objektyvios priežastys:

Tačiau svarbiausias klausimas lieka kitas – kokią dalį šeimos pajamų šios išlaidos sudaro per metus?

Perskaičiavus šildymo išlaidas į metinį vidurkį, matome rezultatus, pateikiamus 1 lentelėje. Jie iliustruoja, kiek išlaidos patalpų šildymui sudaro visose namų ūkio disponuojamose pajamose ir būsto išlaikymo sąnaudose.

Pavyzdžiui, 2025 metais vidutinė mėnesinė šildymo sąskaita sezono metu siekė 94 eurus per mėnesį, metinė būsto šildymo išlaidų suma – apie 564 eurus, tai reiškia vos 47 eurus per mėnesį, tolygiai paskirstant per visus metų mėnesius.

1 pav. Vidutinės būsto šildymo išlaidos ir namų ūkio disponuojamos pajamos Lietuvoje

Palyginkime tai su pajamomis (1pav.). Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos 2025 m. siekė apie 1 826 eurų per mėnesį. Iš jų 11,4 % (apie 208 eurus per mėnesį) buvo skiriama visoms būsto išlaikymo išlaidoms. Gauname, kad apie 2,6 % disponuojamų pajamų teko vien šildymui (skaičiuojant metiniu vidurkiu). Preliminariais vertinimais  2026 metais šis rodiklis gali siekti apie 3,4%, panašus dydis buvo 2023 metais (3,2%) – ar tai yra reikšmingai didelė finansinė našta tipiniam būstui per metus?

Lietuvoje nuo 2020 metų bendros būsto išlaikymo išlaidos kasmet palaipsniui augo. 2020–2025 m. bendras padidėjimas siekė nuo 9,1% iki 11,4% arba nuo 120 iki 208 eur/mėn. Įvertinus LŠTA turimus duomenis, matome, kad centralizuotai šiluma aprūpinamuose daugiabučiuose per pastaruosius metus apie 20-30 % būsto išlaikymo išlaidų sudaro šildymas, kitą mokesčių dalį sudaro: nuoma, elektra, dujos, vanduo, kitos komunalinės paslaugos (2 pav.). Tai rodo, kad šildymas nėra pagrindinis pajamų „suvalgytojas“, net ir po kainų augimo laikotarpio.

2 pav. Vidutinis gyventojų būsto išlaikymo mokesčių pasiskirstymas

Kodėl sąskaitos vis tiek atrodo „per didelės“?

Pagrindinė priežastis – sezoniškumas. Žiemą išlaidos koncentruojasi į trumpą laikotarpį, o tai  stipriai veikia gyventojų biudžetus ypač mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius. Kai kuriais mėnesiais šildymo sąskaita gali sudaryti reikšmingą dalį mėnesinių pajamų (30 % ir daugiau), net jei metiniame balanse ši dalis nedidelė. Būtent todėl Lietuvoje taikomos šildymo kompensacijos, kad sumažinti finansinę naštą nepasiturinčioms šeimoms. Kai kurios šilumos tiekimo bendrovės siūlo gyventojams galimybę pasirinkti pastovius mokėjimo planus ir už šildymą atsiskaityti vienodomis dalimis per visus metus, taip išlyginti sezoniškai dideles žiemos sąskaitas, tačiau dėl to turi nuspręsti patys šilumos vartotojai.

O kaip yra kitose šalyse?

Palyginkime, kokią dalį gyventojų biudžetuose sudaro būsto šildymo išlaidos kitose Europos šalyse. Remiantis Eurostat 2024 metų statistika (3 pav.), vidutinių vartojimo išlaidų struktūroje namų ūkių išlaidos būsto energijos (elektrai, dujoms, šildymui ir karšto vandens ruošimui) poreikiams sudarė apie 3,4 %. vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Nors didžiausią šių išlaidų dalį sudaro būtent šildymas, pagal šį rodiklį Lietuva patenka tarp šalių, kuriose gyventojų patiriama našta vartojimo išlaidų krepšelyje yra viena mažiausių.

ES vidurkis siekia 4,6 %, o didžiausia būsto energijos išlaidų dalis tenka Rumunijos, Estijos ir Slovakijos gyventojams (7,4–9,6 %.). Taip pat aukštesni rodikliai (apie 5 %) fiksuojami Skandinavijos šalyse.

3 pav. Namų ūkių vartojimo išlaidos energijai Lietuvoje ir kitose ES šalyse, Eurostat (2024)

Šis LŠTA tyrimas parodo, kad būsto šildymo sąnaudos Lietuvos gyventojų metiniame pajamų kontekste nėra itin didelės, didesnį finansinį spaudimą lemia sezoniškumo ypatumai – didesni mokėjimai koncentruojasi keliuose žiemos mėnesiuose ir formuoja nekorektišką supratimą dėl išlaidų pagrįstumo ir sąskaitų dydžio. Žinoma, situacija atskiruose namų ūkiuose gali būti skirtinga, tačiau tolygesnis kasmėnesinis šildymo ir karšto vandens paslaugų apmokėjimas, pagrįstas faktinėmis sąnaudomis sumažina šildymo sezono baimę ir šildymo sąskaitų ažiotažą.

Pastebėtina, kad šildymo sąskaitos santykinai didesnės individualiai šildomuose pastatuose, tačiau ten visa atsakomybė tenka jų savininkams ir skųstis nėra kam…