LŠTA pranešimas, 2026 m. rugsėjo 25 d.

2026 spalio 1 d. įsigalioja naujos Seimo patvirtintos įstatyminės[1] ir Energetikos ministerijos priimtos poįstatyminės[2] nuostatos, susijusios su šildymo sezono pradžios (ir pabaigos) reglamentavimu. Siekiant išvengti nesklandumų paleidžiant pastatų, prijungtų prie centralizuotų šilumos tiekimo (CŠT) sistemų, šildymą, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pateikia informaciją apie šilumos tiekėjų, pastatų savininkų bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų teises ir pareigas užtikrinant daugiabučių ir kitų pastatų šildymą 2026-2027 m. šildymo sezono metu.

Pastatai turi būti tinkamai parengti šildymo sezonui

Kiekvieno daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas (bendrija arba administratorius) turi užtikrinti, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas laiku ir kokybiškai atliktų pastato šildymo sistemos patikrinimą, praplovimą, atliktų hidraulinius bandymus ir remontus bei kitus būtinus darbus. Kaip liudijimą apie pastato paruošimą šildymo sezonui ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. prižiūrėtojas parengia ir valdytojui pateikia pastato parengties šildymo sezonui aktą.

Pastato valdytojas turi įsitikinti kokybišku darbų atlikimu ir pasirašyti pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių parengties šildymo sezonui aktą. Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui (CŠT įmonei). Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Šildymo pradžia gali būti skirtinga atskirose pastatų grupėse

Pagal nuo spalio 1 dienos įsigaliosiančias Šilumos ūkio įstatymo (ŠŪĮ) nuostatas, šildymas gali būti pradedamas skirtingai atskiruose pastatuose, priklausomai nuo juose įrengtos šildymo sistemos tipo ir šildymo reguliavimo būdo bei pastato nuosavybės rūšies.

1. Daugiabučiai pastatai, kuriuose įrengtas modernizuotas automatiškai pastato šildymą reguliuojantis šilumos punktas, o CŠT sistemoje cirkuliuojantis vanduo atskirtas nuo pastato vidaus šildymo sistemos šilumokaičiu. Tai yra, taip vadinama,  „pastato nepriklausomo jungimo prie CŠT tinklo“ schema, kuri technologiškai tiksliausiai reguliuoja atskiro pastato šildymo režimą. 

a. Tokiuose pastatuose šildymo sezonas pradedamas spalio 1 d. ir baigiamas balandžio 30 d. Jo metu šilumos tiekėjas turi būti pasirengęs tiekti šilumą vartotojams, o šildymą praktiškai įjungia ir išjungia pastato vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas, kurį įprastai pasirenka ir kontroliuoja pastato valdytojas.

b. Jeigu atsitinka taip, kad lauko oro temperatūros vidurkis tris paras nusistovi žemiau kaip +10 ^oC anksčiau negu spalio 1 d. arba tęsiasi ir po balandžio 30 d., tai yra trunka šaltasis laikotarpis, šių pastatų šildymas gali būti pradedamas atitinkamai anksčiau arba trukti ilgiau negu šildymo sezonas.    

c. Jeigu šildymo sezono metu lauko oro vidutinė paros temperatūra nusistovi aukštesnė kaip +10 °C, šildymą automatiškai sumažina arba net išjungia šilumos punktų automatika.

d. Šiuose pastatuose esantys šilumos vartotojai, Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, gali nuspręsti pradėti arba baigti šildymą ir kitu laiku nei šaltuoju laikotarpiu. Teisėtą sprendimą, apie kitą šildymo laikotarpį, patvirtintą savininkų balsų dauguma, šilumos vartotojus atstovaujantis pastato valdytojas įteikia šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sprendimą įgyvendina.

2. Visų kitų daugiabučių ar vienbučių pastatų, tai yra, tų, kuriuose nėra įrengtų automatizuotų šilumos punktų arba jie tiesiogiai prijungti prie CŠT sistemų,  šildymas pradedamas ir baigiamas šaltuoju laikotarpiu, tai yra, kai trijų parų lauko oro temperatūros vidurkis yra žemesnis kaip +10 ^oC, savivaldybės institucijos sprendimu (potvarkiu).

3. Savivaldybės valdomų pastatų šildymas pradedamas ir baigiamas savivaldybės institucijos sprendimu.

4. Negyvenamųjų (kitos paskirties) pastatų šildymas, nepasinaudojus galimybe pradėti šildymą savo nuožiūra, šildymo sezonas vykdomas šaltuoju laikotarpiu, tai yra, kai trijų parų lauko oro temperatūros vidurkis yra žemesnis kaip +10 ^oC.

Kiti pastatų šildymo aspektai

a. Šilumos tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą reikiamo potencialo šilumnešio tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų šaltuoju laikotarpiu.

b. Pastatų savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai) ir/ar pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užtikrina pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų paleidimą, nuorinimą bei tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą.

c. Savivaldybių institucijoms, šilumos tiekėjams, pastatų valdytojams ir prižiūrėtojams, priimantiems sprendimus ir vykdantiems šilumos tiekimą, rekomenduotina vadovautis atitinkamą teritoriją apibūdinančiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis.

d. Šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo paleidimo eiliškumą, kad būtų užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose.

[1] XV-1075 Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 12, 13, 20, 23 ir 32 straipsnių pak…
[2] 1-208 Dėl energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo…