Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2025 m. gegužės 7 d.

Šių metų pavasariui būdingi dideli lauko oro temperatūros svyravimai – nuo +25 ^oC balandžio dienomis, iki -9 ^oC gegužės naktimis. Meteorologai seniai kartoja, kad klimato ekstremumai ateityje tik didės ir turi paaiškinimą, kad tai susiję su klimato kaitos įtaka atmosferos sluoksniams, kurie mažiau maišosi ir nebelygina saulės spindulių srauto taip, kaip anksčiau. Vadinasi turėsime prie tokių temperatūros „šokinėjimų“ ir antrinių pasekmių prisitaikyti.     

Jeigu balandžio šiluma paskatino Lietuvos merus suskubti baigti šildymo sezoną, tai gegužę pasipylė skundai dėl šąlančių gyventojų daugiabučiuose. Kai kurie miestai, jau galvoja apie šildymo sezono atnaujinimą. Šiauliai iš dalies tai ir padarė. Žinoma, galima atsikirsti, kad susitarę gyventojai kiekvieną namą gali šildyti tiek, kiek jiems patinka. Tačiau tokie bandymai dažnai baigiasi bendraturčių nesutarimais ar net konfliktais, nes interesai skirtingi kaip ir butų padėtis pastate.

Politinį sprendimą šildyti ar nešildyti daugiabučius realiai priima kiekvienos savivaldybės meras. Šiais metais visos savivaldybės baigė „visuotinį“ šildymą dar balandžio mėnesį. Tokią teisę merams suteikia Lietuvos įstatymai. Tačiau tie patys įstatymai reikalauja, kad gyvenamose patalpose šaltuoju periodu būtų užtikrinama higieninės sąlygos – tai yra temperatūra jose turi būti palaikoma 18-22 ^oC. Nutraukus šildymo sezoną per anksti gali būti pažeidžiama piliečių teisė – gyventi sveikoje aplinkoje.  Vadinasi dabartinis daugiabučių šildymo reglamentavimas – teisiškai prieštaringas, nes neužtikrina elementarių gyvenimo sąlygų. Kur tokios situacijos priežastys ir sprendimo būdai?

Sovietinės statybos daugiabučiuose buvo įrengtas kolektyvinis šildymo reguliavimo principas – šildančiojo vandens temperatūros centralizuotas reguliavimas pagal išorės oro temperatūrą. Toks kolektyvinis šildymo reguliavimo būdas netikslus, nes sudėtinga įvertinti kiekvieno pastato ypatumus. Dėl to senuosiuose daugiabučiuose iki 2010 metų šilumos tiekėjai sparčiai įrenginėjo individualius automatizuotus šilumos punktus, kurie kokybiškai reguliuoja šildymą kiekviename pastate. Žinoma, naujos statybos daugiabučiuose įrengiami tik individualūs šilumos punktai. Tačiau 2010 metais Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisą, kuria šilumos punktus priskyrė daugiabučių nuosavybei ir tuomet jų modernizacija bei automatizavimas iš esmės sustojo. Šiuo metu iš beveik 19 tūkstančių centralizuotai šildomų daugiabučių maždaug 2 tūkstančiai vis dar neautomatizuoti. Tokie šilumos punktai neleidžia pilnai automatizuoti šildymo atskiruose pastatuose ir belieka skelbti centralizuoto šildymo sezono pradžią ir pabaigą visam miestui. Tačiau „senovinių“ neautomatizuotų elevatorinių šilumos punktų dalis Lietuvos miestuose gana skirtinga. Dalyje miestų, pavyzdžiui, Elektrėnuose, Kretingoje, Mažeikiuose ir t.t. jų iš viso nebeliko, o kituose yra vos keli vienetai. Tai reiškia, kad  tokiuose miestuose šildymo sezoną jau galima palikti technologijoms. Automatizuoti šilumos punktai, reaguodami į lauko temperatūrą, gali sumažinti arba visai uždaryti šildymą pastate. Techninis, o ne „politinis“ šildymo reguliavimas būdingas ne tik Vakarų Europos šalims, bet ir mūsų kaimynams. Šiuo „sovietinio relikto“ požiūriu Lietuva gerokai atsilikusi.         

Lietuvos politikai ir valdininkai suprasdami tokį atsilikimą, bando skatinti šilumos punktų automatizavimą, siūlydami reikšmingą „mažosios renovacijos“ išlaidų kompensaciją – net iki 70 %. Nepaisant to procesas vyksta vangiai, nes kliūtis – tas pats daugiabučių  savininkų nenoras rūpintis savo bendrąja nuosavybe ir prisidėti jos išlaikymui savo lėšomis.

Dar viena „lietuviška“ kliūtis – kompensacijų už šildymą mokėjimas susietas su šildymo sezonu. Tikėtina, kad tiek centrinė valdžia, tiek ir savivaldybės suinteresuotos trumpesniu šildymo sezonu. Tačiau ar toks taupymas žmonių higienos ir sveikatos sąskaita pateisinamas?          Akivaizdu, kad siekiant kokybiškų gyvenimo sąlygų Lietuvos daugiabučiuose, reikia aktyvinti šildymo modernizavimo sprendimus juose. Automatiniai šilumos punktai padeda ne tik palaikyti normalias gyvenimo sąlygas, bet ir taupo šiluminę energiją, nes pastato neperkaitina, o šildo tik tiek kiek reikia, priklausomai nuo lauko temperatūros. Siekiant pažangos, reikia ne tik kelti gražius tikslus, bet ir sukurti veiksmingą jų įgyvendinimo mechanizmą. Pavyzdžiui, jeigu daugiabučio pastato šilumos punktą privaloma automatizuoti, tai reikia ne balsuoti, o tai įgyvendinti pastato valdytojui ar kitam pajėgiam subjektui, tiesiogiai tam panaudojant valstybės skiriamą kompensaciją.