Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2026 m. kovo 23 d.

Kovo 17 dieną Kaune įvyko ES Interreg Pietų Baltijos programos projekto BES – Baltic EnerShift tarptautinis seminaras tema – centralizuoto šildymo sistemų transformavimas ir išsaugojimas: skaitmeninimas, efektyvumas, atsparumas. Renginyje tiek Lietuvos tiek kaimyninių šalių ekspertai pasidalino technologinėmis naujovėmis, gera patirtimi ir spręstinais uždaviniais. Dalyvavo daugiau kaip 60 centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) specialistų, daugiausiai iš Lietuvos, kurie turėjo gerą progą ne tik išklausyti pranešimus, bet ir aktyviai diskutavo aktualiomis temomis.    

Apžvalginį pranešimą (ČIA) apie Lietuvos CŠT sektoriaus vystymąsi padarė LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius. Jis atkreipė dėmesį, kad Europoje tik Švedija naudoja daugiau atsinaujinančių išteklių centralizuotos šilumos gamybai negu Lietuva. Įdomu, kad pirmieji energetiniai biokuro katilai (HOTAB) ir kondensaciniai ekonomaizeriai (RAD SCAN) į Lietuvą taip pat atkeliavo iš Švedijos. Tai lėmė ne tik pažintį su naujomis technologijomis, bet ir paskatino tikrą biokuro naudojimo bumą Lietuvos miestų šilumos ūkiuose. Pastaruoju metu Lietuvos CŠT įmonėse atsirado švediški elektros (ORC) generatoriai ir kiti technologiniai įrenginiai, prisidedantys prie energijos vartojimo efektyvumo ir švaresnės šilumos gamybos.

AB „Kauno energija“ tinklo valdymo skyriaus vadovas Vaidas Mockevičius seminaro dalyviams pristatė bendrovėje vykdomus skaitmenizavimo projektus. Pilotinis realaus šilumos tiekimo stebėjimo ir modeliavimo skaitmenizavimo projektas pirmiausia buvo išbandytas Girionių CŠT sistemoje, o sukaupta patirtis dabar taikoma skaitmeninant pagrindinį Kauno miesto šilumos tiekimo tinklą. V. Mockevičius pasidalijo įžvalgomis apie tai, kokią naudą ir privalumus suteikia CŠT sistemų skaitmenizavimas, kokius etapus būtina įveikti įgyvendinant tokius projektus bei su kokiais iššūkiais susiduriama. Pasak jo, vienas didžiausių iššūkių kyla organizuojant viešuosius pirkimus atskiroms projekto dalims – ypač tada, kai reikia suderinti jau naudojamas informacines technologijas su diegiamomis naujomis sistemomis. Pranešimas ČIA.

Alytaus šilumos tinklai – viena iš bendrovių, aktyviai diegiančių informacines technologijas ir skaitmenizacijos sprendimus visoje CŠT technologinėje grandinėje. Nuo 2019 metų įmonėje vystoma nuotolinio duomenų perdavimo sistema RMDRS, leidžianti nuotoliniu būdu nuskaityti visų šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis. Bendrovė analogiškas paslaugas teikia ne tik savo vartotojams, bet ir kitoms įmonėms bei pastatų administratoriams. Išmanusis šildymo reguliavimas jau įdiegtas Volungės mokykloje, kur momentinis šildymo reguliavimas atskirose patalpose leido reikšmingai sumažinti šilumos energijos suvartojimą, kartu užtikrinant higienos normų laikymąsi. Bendrovė toliau plėtoja šilumos gamybos ir perdavimo skaitmenizavimo projektus, integruodama Danfoss sukurtus skaitmeninius „Leanheat“ įrankius. Skaitmenizacijos projektų naudą ir ateities planus išsamiai pristatė bendrovės inžinierius Linas Tarasevičius (pranešimas ČIA).

Lietuvoje CŠT įmonėse skaitmenizacijos sprendimus aktyviai diegia Danijos bendrovės Danfoss specialistai. Povilas Dambrauskas pristatė „Leanheat“ skaitmeninius įrankius, skirtus planuoti ir optimizuoti šilumos gamybos, perdavimo bei vartojimo procesus (pranešimas ČIA). Tikslus šilumos tiekimas pagal prognozuojamas klimato sąlygas leidžia optimizuoti šilumos srautus ir sutaupyti apie 10 % šiluminės energijos. Danfoss taip pat padeda lanksčiai pritaikyti šilumos punktų įrangą įvairių tipų vartotojams, įskaitant individualių namų savininkus. Pristatytas tokio sprendimo pavyzdys iš Jonavos šilumos tinklų praktikos.

Lenkijos ekspertai Tomasz Miłosławski ir Bartosz Pietrzykowski pristatė skaitmenizavimo projektą, kurio pagalba planuojama rekonstruoti mažą CŠT sistemą, aprūpinančią šiluma pastatų kooperatyvą “Lubanianka” Pomeranijoje. Tuo tikslu, buvo įrengta daug matavimo prietaisų, kurie detaliai matavo šiluminės energijos poreikius pastatuose įvairiomis sąlygomis. Gautų duomenų pagrindu buvo modeliuojama nauja hibridinė CŠT sistema, kurioje bus integruota kogeneracinė jėgainė, saulės elektrinė, akumuliacinė talpykla ir kitos AEI technologijos. Kartu vystoma skaitmeninė dvynių platforma, kuri padės modeliuoti ir valdyti naująją CŠT sistemą. Apie tai pranešimas ČIA. Lenkijos ekspertai Tomasz Miłosławski ir Bartosz Pietrzykowski pristatė skaitmenizavimo projektą, kuriuo siekiama rekonstruoti mažą CŠT sistemą, aprūpinančią šiluma pastatų kooperatyvą „Lubanianka“ Pomeranijoje. Projekto įgyvendinimui buvo įrengta daug matavimo prietaisų, leidžiančių itin detaliai nustatyti pastatų šiluminės energijos poreikius įvairiomis klimato ir eksploatacinėmis sąlygomis. Remiantis surinktais duomenimis, modeliuojama nauja hibridinė CŠT sistema, kurioje bus integruota kogeneracinė jėgainė, saulės elektrinė, akumuliacinė talpykla ir kitos atsinaujinančių energijos išteklių technologijos. Kartu vystoma ir skaitmeninių dvynių platforma, kuri padės ne tik tiksliai modeliuoti būsimos sistemos veikimą, bet ir efektyviai valdyti jos procesus realiuoju laiku. Apie tai – pranešimas ČIA.

Vienos didžiausių Švedijos CŠT įmonių – Öresundskraft AB iš Helsingborgo – technikos direktorius Magnus Ohlsson pasidalijo įmonės patirtimi užtikrinant CŠT vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą. Faktiniais skaičiai rodo, kad viso vamzdynų tinklo pakeitimui reikėtų apie 1,2 mlrd. EUR investicijų. Tai būtų ypač brangus ir daug metų trunkantis procesas, todėl įmonė laikosi strategijos: vamzdynai turi būti keičiami tik tada, kai tai būtina – „nei anksčiau, nei vėliau“. Siekiant žinoti, kada pakanka atlikti vietinį remontą, o kada būtinas viso ruožo keitimas, CŠT sistemų kamerose buvo įdiegti stacionarūs vamzdžių sienelių storio matavimo prietaisai, kurie nuolat perduoda duomenis į centrinę duomenų valdymo sistemą. Remiantis duomenų ir rodiklių analizės rezultatais planuojamas vamzdynų keitimo grafikas. 2018–2021 m. laikotarpiu visose bendrovės šilumos kamerose buvo sumontuota 550 jutiklių komplektų. Jie matuoja ne tik vamzdžių sienelės storį, bet ir oro drėgnumą, aptinka vandens prasiskaverbimus, fiksuoja temperatūros pokyčius, taip pat matuoja CO ir O₂ koncentraciją kamerose. Tokia informacija leidžia operatyviai aptikti vandens pratekėjimus ir laiku pašalinti gedimus. Modernių sistemų įrengimas kainavo apie 2,2 mln. EUR, tai yra mažiau nei vieno didesnio vamzdyno ruožo keitimo kaina. Tinklo nepraeinamų ruožų kamerose įrengta dar 850 komplektų paprastesnių prietaisų, kurie matuoja ir siunčia duomenis apie vandens atsiradimą kameroje, oro drėgnumą ir temperatūrą. Šie parametrai leidžia greitai identifikuoti tiek tinklo vandens arba gruntinio vandens prasiskverbimus. Tokios įrangos komplekto kaina apie 0,8 mln. EUR. Įmonė vertina, kad įdiegtos informacinės technologijos jau seniai atsipirko ir reikšmingai padeda išvengti vamzdynų korozijos bei nenumatytų avarijų. Pranešimas ČIA

Minėtų ir panašių prietaisų galimybes, kartu su realiais demonstraciniais pavyzdžiais, pristatė Švedijos bendrovės Wioniq atstovas Björn Johansson (pranešimas ČIA) ir bendrovės PipeGuard Nordic AB vadovas Håkan Klarin (pranešimas ČIA). Bendrovės CarboSeal atstovas Carl Bengtsson dar kartą priminė apie galimybę atnaujinti sukorodavusius ar pažeistus plieninius vamzdžius įrengiant anglies pluošto įdėklą plieninio vamzdžio viduje – tai leidžia atkurti vamzdyno funkcionalumą be sudėtingų kasimo ir keitimo darbų (pranešimas ČIA).

Rolf Jönsson, gerai žinomos Alfa Laval kompanijos atstovas, pristatė įmonės spredimus ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau veikia keliolika duomenų centrų, kurių aušinimo metu išskiriama šiluma šiuo metu tiesiog išmetama į orą. Ši šiluma galėtų būti panaudojama CŠT sistemose, kurios yra prieinamos praktiškai visuose šalies miestuose (pranešimas ČIA.)

Charlotta Feith (Noda) ir Pia Malmström Lawson (Energy Opticon AB) apžvelgė (pranešimas ČIA) Geteborgo skaitmenizavimo projekto rezultatus, kuriame integruotai optimizuoti CŠT sistemos darbo režimai ir pastatų šilumos poreikiai. Šiuo atveju nauda buvo abipusė: panaudojus pastatų šiluminio poreikio svyravimus ir CŠT sistemos akumuliacines savybes, šilumos vartotojai galėjo pirkti apie 10 % mažiau šiluminės energijos, o CŠT bendrovė išvengė apie 100 MW papildomų galingumų pikiniams poreikiams patenkinti

Svečiai taip pat aplankė Petrašiūnų elektrinę, kur Kauno energijos specialistai papasakojo apie procesus, vykstančius Kauno šilumos ūkyje, demonstruoti čia veikiantys biokurą naudojantys įrenginiai, ORC jėgainė,  kaskadiniai kondensaciniai ekonomaizeriai su absorbciniais šilumos siurbliais. Šilumos vamzdynų patikimumui ir ilgaamžiškumui svarbi tinklų vandens kokybė ir tinkami parametrai – dalyviai pamatė Petrašiūnų elektrinėje veikiančią atvirkštinio osmoso stotį, membraninį deaeratorių su nuosavu azoto generatoriumi, užtikrinančius aukštos kokybės šilumnešį Kauno tinkle.

Kovo 18 d. toliau vyko BES projekto partnerių susitikimas, aptarti tolimesni planai ir darbai. Projektas pradėtas 2025 m. liepos mėnesį bus įgyvendinamas iki 2028 m. vidurio, o jo rezultatai turėtų reikšmingai prisidėti prie energetinės transformacijos Pietų Baltijos regione. Daugiau apie BES projektą ČIA

Renginys  buvo puiki galimybė užmegzti naujus ryšius, gauti kvalifikuotos informacijos tiesiogiai iš įrangos gamintojų bei susipažinti su pažangiausiomis praktinėmis technologijomis CŠT sektoriuje. Daug klausimų ir diskusijų rodė, kad seminaro temos buvo aktualios ir įdomios.

Daugiau informacijos ir seminaro akimirkų rasite ČIA