Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos parengta informacija, 2026 m. balandžio 29 d.

Paskutinieji keturi šildymo sezonai Lietuvoje buvo vis šiltėjantys, o valstybės biudžeto lėšų poreikiai augantys, tad Lietuvos politikai priėmė sprendimą – laikas atsisakyti centralizuotam šilumos tiekimui (CŠT) taikytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Tačiau netikėtai ši žiema,  ypač sausis ir vasaris, pasitaikė labai šalti, o tai lėmė itin dideles šildymo sąskaitas. Būtent tai tapo pagrindiniai šio šildymo sezono ypatumai.       

Didžiausią įtaką šilumos suvartojimui pastatuose turi klimatinis veiksnys – lauko oro temperatūra. Šį sezoną ji buvo ženkliai žemesnė nei pastaraisiais metais (1 pav.), o sausio ir vasario mėnesiais fiksuotas ypač ryškus vidutinės lauko temperatūros kritimas (1 lentelė).

Praėjusi žiema buvo viena šalčiausių per pastarąjį dešimtmetį. Sausio ir vasario mėnesiais vidutinė temperatūra siekė 8-9 ^oC žemiau nulio. Palyginus faktines lauko temperatūras su daugiamečiais vidurkiais, galima teigti, kad šildymo sezonas buvo itin nepalankus šilumos vartotojams, nes santykinis šilumos suvartojimas šildomo ploto vienetui (kWh/ m²) buvo vidutiniškai apie 21 %. didesnis negu prieš metus. O sausio – vasario mėnesiais šiluminės energijos pastatuose buvo suvartota net 60-80 % daugiau negu įprastai. Ekstremalus šilumos poreikis tais mėnesiais buvo būdingas visiems pastatams. Dėl to maždaug  dvigubai pabrango granulės, sandėliuose ištuštėjo malkų atsargos, o šilumos siurbliai ne tik „ryte rijo“ pabrangusią elektrą, bet kai kurie iš viso nustojo veikti, esant labai šaltam orui.      

1 lentelė. Vidutinė lauko oro temperatūra atskirais mėnesiais (^oC)

Žinoma, išorės oro temperatūra daro didžiausią poveikį šilumos suvartojimui pastatuose, tačiau įtakos gali turėti ir vėjas, drėgnumas, saulėtų valandų skaičius, pastato dydis, vieta, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir daugelis kitų faktorių. Todėl apibendrintoje apžvalgoje pateikiami tik vidutiniai skaičiai, o kiekviename pastate faktiškai suvartotą šilumos kiekį tiksliai parodo tik įvade įrengtas šilumos skaitiklis. Bendrasis šilumos suvartojimas atskiruose pastatuose priklauso nuo to, kokia yra karšto vandens tiekimo sistema, kaip palaikoma jo temperatūra, kaip prižiūrimi rūsiai ar kitos bendrojo naudojimo patalpos ir kiti aspektai. Kiekvieno pastato faktinis šilumos suvartojimas yra individualus ir gali reikšmingai skirtis.

Antrasis dydis, lemiantis šildymo sąskaitos dydį – tai šiluminės energijos vieneto kaina (ct/kWh). Priminsime, jog ji yra skirtinga kiekviename mieste, vidutinės jos reikšmės Lietuvoje atskirais mėnesiais pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje (ct/kWh su PVM)

Taigi, 2025/2026 m. šildymo sezono lapkričio, gruodžio, sausio ir vasario ir kovo mėnesių vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams buvo apie 12 proc. didesnė negu prieš metus tą patį laikotarpį. Pagrindinė priežastis – nuo 2026 m. sausio panaikinta PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumos energijai: vietoje 9 proc. tarifo pradėtas taikyti 21 proc. PVM . Pažymėtina, kad nors šį šildymo sezoną brango visos kuro rūšys ir elektra bei kiti ištekliai, vidutinė šilumos kaina Lietuvos CŠT sektoriuje iš esmės būtų likusi panaši kaip ir prieš metus, jeigu nebūtų panaikinta PVM lengvata. Tai lėmė didėjantis CŠT sistemų technologinis efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys. Skirtingai negu kiti sektoriai, valstybės reguliuojamas CŠT sektorius negali „uždarbiauti“ pasinaudojant šaltos žiemos aplinkybėmis. Orientacinės šildymo sąskaitos atskirose gyvenamųjų pastatų grupėse, apskaičiuoti kaip penkių mėnesių vidurkis, pateikiamos 3 lentelėje. Sąskaitų pokyčiui didžiausią reikšmę turėjo klimatinis faktorius ir PVM lengvatos panaikinimas. 

Preliminariais duomenimis, šį šildymo sezoną buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleido apie 2,18 Eur/m² per 2025/2026 metų šildymo sezoną. Prieš metus šildymas analogiškai kainavo apie 1,56 Eur/m². Kokybiškuose, energiškai efektyviuose daugiabučiuose šį šildymo sezoną mokėjimai siekė apie 0,91 Eur/m², prieš metus – 0,55 Eur/m².

3 lentelė. Vidutiniai mokėjimai už šilumą skirtingais šildymo sezonais

Šalta žiema ir padidintas pridėtinės vertės mokestis, kuris yra proporcingas sąskaitos dydžiui, labiausiai atsiliepė prastos kokybės dideliems butams. Tokiuose būstuose PVM padidėjimas sausio ir vasario mėnesiais lėmė papildomus 20–30 eurų prie šildymo sąskaitos. Tuo tarpu renovuotuose pastatuose PVM lengvatos panaikinimas net ir šalčiausiais mėnesiais sąskaitas padidino tik keliais eurais.

Kadangi planuojama, jog pilnas PVM tarifas bus taikomas ir toliau, tai šildymo sąskaitų skirtumas tarp energetiškai taupių ir prastų daugiabučių išliks ir ateityje. Kiekvieno pastato gyventojus apie galimas šilumos taupymo galimybes ir realų sąnaudų mažinimo potencialą turėtų informuoti pastato administratorius ar vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas. Gyventojai turėtų ne tik domėtis savo nuosavo būsto būkle, bet ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant šilumos taupymo priemones.