Neįprastai sušilus orams viešoje erdvėje pasirodė diskusijų apie pernelyg karštus rankšluosčių džiovintuvus („gyvatukus“), įrengtus vonių patalpose ir šių patalpų perkaitinimą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) paaiškina šią situaciją.

Buitinis karštas vanduo įprastai ruošiamas pastato šilumos punkte, kur šaltas geriamas vanduo pašildomas iki tokios temperatūros, kad vartojimo vietoje jis būtų ne mažiau kaip 50 ^oC. Karšto vandens temperatūra dažniausiai palaikoma pastovi ir nepriklauso nuo išorės oro temperatūros. Kad vartotojus pasiektų reikalingos temperatūros karštas vanduo, šilumos punkte jo temperatūra turi būti keliais laipsniais didesnė, nes cirkuliuodamas jis šiek tiek atvėsta. Geriamasis karštas vanduo cirkuliuoja ir „gyvatukais“, tačiau esant labai aukštai išorės (tuo pačiu ir vidaus patalpų) temperatūrai šis atvėsimas sumažėja ir, galimai, atskirų butų vonių patalpas (gyvatukus bei maišytuvus) pasiekia karštas vanduo, kurio temperatūra kiek didesnė nei įprastai. Iš kitos pusės, dėl karšto oro lauke, reikšmingai sumažėja arba kartais net nevyksta ventiliacija  vonioje, pavyzdžiui, kai lauke dar aukštesnė temperatūra už vonios patalpos, todėl čia kurį laiką gali kauptis drėgmė ir laikytis aukštesnė temperatūra.        

Situacija kiekviename pastate skirtinga, priklausomai nuo pastato geometrijos, vamzdynų ilgio, sistemų išbalansavimo ir kitų aplinkybių. Karšto vandens temperatūrą šilumos punkte nustato ir „užduoda“ pastoviai palaikyti automatiniam reguliavimo įtaisui, jeigu toks yra, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Šią paslaugą atskiruose pastatuose atlieka bendrijos ar administratoriaus atstovai, jų samdomos įmonės ar specialistai. Jeigu namo gyventojai įsitikinę, kad karšto vandens temperatūra per aukšta, jie turi kreiptis į minėtą prižiūrėtoją ar pastato valdytoją, kad jis patikrintų ir, esant reikalui, pareguliuotų šią temperatūrą šilumos punkte. Bet kuriuo atveju, visose vartojimo vietose nusistovėjusi karšto vandens temperatūra turi būti  ne žemesnė kaip 50 ^oC, kad būtų išvengta pavojingų bakterijų (legionelos) nesaugios koncentracijos susidarymo.

Jeigu atskirame pastate karšto vandens tiekimas nekokybiškas, namo gyventojai gali inicijuoti jos rekonstrukcijos projektą, kuriam šiuo metu gali būti skiriama parama iki trečdalio projekto vertės, pagal paramos priemonę, taip vadinamai, mažajai renovacijai. Įgyvendinant tokį projektą gali būti pakeičiami ne tik susidėvėję karšto vandens vamzdynai ir „gyvatukai“, sumažinami vamzdynų skersmenys (greičiau atiteka reikiamos temperatūros karštas vanduo), vamzdynai izoliuojami, bet ir keičiama rankšluosčių džiovintuvų technologija, įrengiama atskira reguliavimo sistema ir pan. Namo gyventojai turi kreiptis į pastato valdytoją dėl detalaus galimybių paaiškinimo, kaip taupyti šilumą. Pažymėtina, kad karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui vidutiniškai sunaudojama apie trečdalį į pastatą patekusio metinio šiluminės energijos kiekio.