Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA informacija „ES trišalis susitarimas dėl energijos kaupimo: svarbus postūmis šiluminės energijos kaupimo plėtrai”
Lietuvos šilumos tiekėjų aociacija, 2026 m. birželio 30 d.
Birželio 26 d. Liuksemburge Energetikos ministrų tarybos posėdžio metu buvo pasirašytas pirmasis Europos Sąjungos trišalis susitarimas dėl energijos kaupimo. Iniciatyva subūrė Europos Komisiją, valstybes nares, pramonės atstovus ir finansų institucijas, siekiančius spartinti energijos kaupimo sprendimų diegimą visoje Europoje. Susitarimą taip pat pasirašė tarptautinė asociacija Eurohea&Power, kurios narė yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).
Susitarimas yra reikšmingas žingsnis stiprinant energetikos sistemų lankstumą, saugumą ir atsparumą kainų svyravimams. Ypač svarbu, kad susitarime šiluminės energijos kaupimas pripažįstamas vienu iš kertinių sprendimų kuriant efektyvesnę ir vartotojams prieinamesnę centralizuoto šildymo sistemą.
Šiluminės energijos kaupimas leidžia sukaupti perteklinę atsinaujinančią šilumos energiją ir panaudoti ją tada, kai jos labiausiai reikia – tiekiant šilumą gyventojams, verslui ir viešajam sektoriui. Tokie sprendimai padeda geriau integruoti saulės ir vėjo energiją, mažinti elektros energijos gamybos ribojimus, optimizuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų veikimą bei mažinti energijos kainų nepastovumą.
Kartu su elektrifikacija šiluminio kaupimo plėtra centralizuoto šildymo sistemose Europoje jau spartėja. Euroheat&Power duomenimis 2024 m. įrengta šiluminės energijos kaupimo galia pasiekė 287 GWh – 61 proc. daugiau nei 2019 m. Vis dėlto, siekiant iki 2050 m. įgyvendinti ES klimato neutralumo ir energijos tiekimo saugumo tikslus, šiluminio kaupimo pajėgumus Europoje reikės padidinti net apie 2000 proc.
Trišaliu susitarimu siekiama mažinti kliūtis investicijoms ir sudaryti palankesnes sąlygas energijos kaupimo projektų plėtrai. Tarp numatytų priemonių – geresnė prieiga prie finansavimo, spartesnis valstybės pagalbos schemų tvirtinimas, sąnaudomis pagrįsti ir lankstumą skatinantys tinklo tarifai bei rinkos modeliai, kurie tinkamai atlygintų už sistemos lankstumą.
Pagal susitarimą 22 ES valstybės narės per artimiausius dvejus metus įsipareigojo reikšmingai didinti energijos kaupimo pajėgumus. Bendra šių įsipareigojimų apimtis siekia apie 30–35 GW. Europos Komisija koordinuos susitarimo įgyvendinimą ir kasmet stebės pažangą iki 2028 m.
Susitarime numatytos konkrečios atsakomybės visoms dalyvaujančioms pusėms. Energijos kaupimo ir atsinaujinančios energijos projektų vystytojai teiks prognozes apie planuojamus projektus, energijai imli pramonė plėtos kaupimo sprendimus savo objektuose, o valstybės narės įsipareigos šalinti reguliacines kliūtis ir, esant poreikiui, taikyti finansinės paramos priemones nacionalinių bei ES fondų lėšomis. Finansų institucijos dalinsis ekspertinėmis žiniomis ir bendradarbiaus su Europos investicijų banko grupe, siekdamos stiprinti projektų finansavimo galimybes.
Europos Komisija taip pat numato padėti valstybėms narėms rengti finansavimo schemas, vertinti galimybes remti projektus per Inovacijų fondą, skatinti pramonės dekarbonizaciją ir peržiūrėti tinklų reguliavimo nuostatas.
LŠTA vertinimu, šiluminės energijos kaupimo sprendimai yra itin aktualūs ir Lietuvai. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemose jie gali padėti efektyviau panaudoti biokuro, saulės, elektros energijos bei atliekinės šilumos išteklius, didinti sistemų lankstumą ir mažinti priklausomybę nuo brangesnių ar labiau kintančių energijos šaltinių. Šilumos kaupimo technologijos taip pat suteikia galimybę geriau suderinti šilumos gamybą su elektros energijos rinkos situacija bei vartotojų poreikiais.
Europos Komisijos vertinimu, iki 2030 m. ES reikės apie 200 GW energijos kaupimo pajėgumų, palyginti su maždaug 55 GW 2026 m. pradžioje. Todėl spartesnė įvairių kaupimo technologijų plėtra kartu su atsinaujinančios energijos ir kitais lankstumo sprendimais bus būtina siekiant mažinti energijos kainas, stiprinti energetinį saugumą ir įgyvendinti Europos dekarbonizacijos tikslus.
Daugiau informacijos:
- 2026 m birželio 26 d. Europos Komisijos pranešimas: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_1426
2026 m. birželio 26 d. Euroheat&Power pranešimas: https://www.euroheat.org/press-releases/euroheat-and-power-signs-first-eu-tripartite-on-energy-storage
Kitos naujienos

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino Energijos išteklių biržos reglamento pakeitimus, kurie leis daugiau įmonių siūlyti biokuro rezervą ir sudarys lankstesnes sąlygas biokuro pirkėjams dalyvauti biržoje.
Telšių rajono savivaldybė kartu su UAB „Telšių šilumos tinklai“ baigė šilumos ūkio koncesijos konkursą, kurį laimėjo UAB „Litesko“. Naujoji koncesijos sutartis apima ne tik Telšius ir Rainius, bet ir Varnių šilumos ūkį.