LŠTA 2021 m. sausio 8 d. informacija (atsisiųsti)

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 2-3 proc. didesnės nei 2019-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti ir didesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų.

Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +0,3 ⁰C šilumos, 2019 metų gruodžio mėnesį buvo apie +2,5 ⁰C šilumos. Dėl žemesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį gruodį  daugiabučiuose buvo suvartota apie 14 proc. daugiau šilumos nei 2019-ųjų gruodžio mėnesį. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai amortizavo vidutiniškai 11 proc. sumažėjusi šilumos kaina dėl atpigusio kuro

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų gruodžio mėnesį vidutiniškai išleis 59 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1314 kWh (21,9 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1152 kWh (19,2 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 58 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų gruodį vidutiniškai suvartota apie 522 kWh (8,7 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 24 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 1800 kWh šilumos (30 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 82 eurus.

Šį gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 4,5 euro ct/kWh su PVM, prieš metus – 5,1 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė mažesni gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštai „Baltpool“ biržoje.

Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3  kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“ – tokių namų gyventojai paprastai nesiskundžia  šildymo kokybe ir sąskaitų dydžiu.