Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA: 2019/2020 metų šildymo sezonui besibaigiant
2020 m. balandžio 3 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija
Balandžio antroje pusėje, kaip įprasta, baigiasi savivaldybių organizuojamas šildymo sezonas, tačiau šilumos tiekimas iki kiekvieno pastato vyksta ištisus metus, tad jo valdytojai gali įsijungti ar išsijungti šildymą bet kuriuo metu, jeigu taip nusprendžia ir nepažeidžia atskirų vartotojų interesų.
Klimato faktorius, darantis didžiausią įtaką šilumos suvartojimui, yra išorės oro temperatūra, kurios vidutinės mėnesinės reikšmės pavaizduotos paveiksle.
Šių metų kovą vyravo panaši lauko oro temperatūra (+3,3 C) kaip ir prieš metus (+3,0 C), todėl ir šilumos toms pačioms patalpoms šildyti suvartota tiek pat, tačiau dėl 18 proc. žemesnės šilumos kainos (2020 m. kovas/2019 m. kovas) sąskaitos bus mažesnės nei pernai.
Žinoma, kiekviename mieste jie skirsis dėl skirtingų šilumos kainų pokyčių. Preliminariais duomenimis, buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleis apie 0,81 Eur/m2 per kovą (prieš metus šildymas kainavo apie 1 eur/m2), o kokybiškuose daugiabučiuose – 0,32 eur/m2 (prieš metus mokėjo 0,4 Eur/m2.)
Plačiau skaitykite ČIA
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2025/02/250204_EM.png)
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.