Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LSDP ragina Kreivį ir Landsbergį pradėti tarptautinę kampaniją dėl kainų elektros biržoje: „ir toliau miega“
Šaltinis: lrt.lt
Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos ministrą Dainių Kreivį ragina valstybės vardu pradėti tarptautinę kampaniją reikalaujant peržiūrėti elektros energijos pardavimų biržos „Nord Pool“ tvarkas ir taisykles.
„Ministrai turėtų imtis aktyvių veiksmų gindami Lietuvos interesus – burti sąjungininkus ir reikalauti peržiūrėti „Nord Pool“ taikomas taisykles ir prekybos tvarkas. Kai panori, abu ministrai gali būti labai karingi. O kai kalbama apie energetiką – ir toliau miega“, – išplatintame pranešime sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Pasak socialdemokrato, „kosminės elektros kainos yra biržoje galiojančių taisyklių pasekmė“.
„Jos nustatomos pagal pasiūlytą didžiausios kainos principą. Vertinant susidariusias aplinkybes ir anomalijas, biržos taisyklės turi būti peržiūrimos. Jei liks galioti dabartinė tvarka, Lietuva ir toliau bus apiplėšinėjama“, – mano jis.
Pasak G. Palucko, subūrus sąjungininkus Europos Sąjungoje ir darant politinį spaudimą norvegų ir švedų kompanijoms, kurios ir nustato „Nord Pool“ taisykles, galima pasiekti rezultatų.
„Tačiau tam reikia aktyvių politinių veiksmų ir koordinuoto veikimo. Jei taisyklės liks tokios pat, ir toliau būsime elektros kainų rekordininkai visoje Europoje – mokėsime šimtus kartų daugiau. Dabar vietoje realių sprendimų ministrai tik pasakoja dešimtmečio senumo istorijas apie atominę elektrinę. Tai liudija, kad nei G. Landsbergis, nei D. Kreivys realiai neturi jokių sumanymų apie tai, ką daryti toliau. Artėja rekordinių kainų žiema, tad nieko nedaryti būtų pražūtinga“, – sako G. Paluckas.
Jo teigimu, Energetikos ministerijai derėtų vertinti ir situaciją biokuro biržoje „Baltpool“.
„Čia taip pat kaina už biokurą nustatoma didžiausios kainos principu ir tuo yra piktnaudžiaujama. Nelikus pigaus biokuro iš Rusijos ir Baltarusijos, tikros konkurencijos tarp žaidėjų nėra. Niekas nesiūlo ilgalaikių sandorių, tik savaitės. Tiekėjai sandėliuoja biokurą siekdami užkelti kainas rudenį, nors jos ir taip keturis kartus didesnės nei pernai. Savivaldybės šiuo metu irgi tinkamai neapsirūpinusios biokuru – turi vos 10 proc. reikiamo kiekio“, – priduria G. Paluckas.
Antradienį D. Kreivys kreipėsi į elektros rinkos reguliuotoją prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, pranešė Energetikos ministerija.
Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.
D. Kreivys trečiadienį, viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“ – vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje tądien siekė 823 eurus už MWh elektros.
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą