LŠTA pranešimas, 2025 m. vasario 28 d.

Vasario 26 d. Vilniuje, viešbutyje Art City Inn įvyko ES LIFE programos projekto SupportDHC seminaras „Centralizuoto šilumos tiekimo aktualijos ir tolimesnio vystymosi perspektyvos”. Beveik 70 dalyvių – valdžios įstaigų, šilumos tiekimo įmonių ir kitų organizacijų atstovai – susirinko apžvelgti esamą ir prognozuojamą šilumos ūkio būklę, aptarti aktualiausius sektoriaus klausimus, siūlomas ateities gaires. 

Sveikinimo žodį tarė renginyje dalyvavęs LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius. Ko vartotojai ir valdžios įstaigos tikisi iš šilumos tiekėjų veiklos savo pranešime akcentavo naujoji Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė (pranešimas ČIA). Viceministrė atkreipė dėmesį į didelius šilumos kainų skirtumus atskirose savivaldybėse ir informavo apie gaunamus šilumos vartotojų skundus. Priminta apie pagrindines CŠT sektoriaus ilgalaikio vystymo kryptis, kurias brėžia pernai patvirtinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Palinkėta šilumos tiekimo įmonėms dažniau ir giliau daryti socialinius tyrimus, kurie atskleistų gyventojų požiūrį į CŠT paslaugas ir padėtų jas gerinti.

LŠTA prezidentas savo pranešime „Lietuvos CŠT sektorius tarptautiniame kontekste“ (pranešimas ČIA) apžvelgė Lietuvos pasiekimus ir iššūkius lygindamas su kitų šalių situacija ir vystymosi keliais. Kaip paradoksas paminėtas faktas, kad Lietuvos CŠT sektorius pagal objektyvius kriterijus yra vienas iš efektyviausių Europoje, tačiau gyventojų dalis nepatenkintų šildymo prieinamumu yra viena didžiausių. Eurostato duomenimis šis rodiklis kasmet svyruoja tarp 20 ir 30 %. Nors šiluminės energijos kainos Baltijos šalyse yra panašios, tačiau Latvijoje ir Estijoje nepatenkintų vartotojų dalis žymiai mažesnė – tik 6-8 %. Nepasitenkinimo priežastys gali būti nekokybiškas išbalansuotas šildymas atskiruose daugiabučiuose, lėta pastatų renovacija, didelis energijos suvartojimas atskiruose pastatuose ir, galimai, priverstinis gyventojų „šaldymas“ politiškai reguliuojant šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Buvo analizuojamos šios ir kitos nepasitenkinimo priežastys ir galimi sprendimai. Pranešime analizuotos skirtingų šilumos kainų atskirose savivaldybėse priežastys ir galimi keliai jų suartinimui. Aptartos CŠT, elektros ir vandenilio sektorių integracijos galimybės bei kiti aktualūs klausimai, kurie turėtų lemti tolimesnius valdžios įstaigų ir šilumos tiekėjų veiksmus perspektyvoje.

VERT Šilumos bazinių kainų skyriaus vedėja Eglė Goculenko savo pasisakyme atkreipė dėmesį, kad ne visi šilumos tiekėjai pasinaudoja galimybėmis, kurias suteikia 2023 metais pakeista Šilumos kainų nustatymo metodika. Pranešėja tvirtino, kad CŠT įmonių rentabilumas gerėja, apžvelgė dažnai pasitaikančias šilumos kainų skaičiavimo klaidas (pranešimas ČIA).

ILTE vyresnioji projektų vadovė Aušrinė Rudinskienė informavo apie paraiškas teikiamas ES paramai gauti pagal priemonę „Paskolos šilumos tiekėjams ir gamintojams“. Informavo, kad jau gauta paraiškų, siekiant gauti paramą biokurą naudojančių katilų ir kogeneracinių jėgainių statybai ir kad bendras paramos poreikis jau viršija planuojamą atitinkamo „krepšelio“ biudžetą (pranešimas ČIA).

Baltpool prekybos vadovas Vaidotas Jonutis  pasidalino informacija ir įžvalgomis apie biokuro kainų tendencijas ir perspektyvas (pranešimas ČIA). Jis atkreipė dėmesį, kad biokuro pirkėjai mažai naudojasi ilgalaikiais biokuro pirkimo indeksuotais sandoriais. Šis biokuro pirkimo metodas galėtų suteikti stabilumo rinkoje ir padėtų apsidrausti nuo biokuro trūkumo, susidarius neįprastoms sąlygoms. V. Jonutis atkreipė dėmesį, kad 2024 metais išaugo SM3 biokuro naudojimas, nes jo nupirkta daugiau negu SM2. Vidutinė Lietuvoje SM3 skiedros kaina buvo 18,98 EUR/MWh, o SM2 atitinkamai 21,15 EUR/MWh. Baltpool atlikti slapti matavimai parodė dideles biokuro kokybės rodiklių praktinių matavimų paklaidas. Tai liudija apie poreikį koreguoti biokuro pirkimo taisykles.  Baltpool duomenimis, apie 80 % biržoje nupirkto biokuro buvo pagaminta iš miško kirtimo ir medienos perdirbimo liekanų bei laukų valymo. Daugiau kaip 97 % biržoje prekiauto biokuro yra lietuviškos kilmės.       

Be minėtų pranešėjų ir šilumos tiekimo įmonių vadovų LŠTA organizuotame renginyje taip pat dalyvavo VERT narys Matas Taparauskas, Aplinkos minisetrijos Būsto politikos grupės patarėjas Martinas Nyderis, Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Agnė Kazlauskienė, Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas Robertas Poškas, LITBIOMA prezidentas Marius Valukynas ir kiti įstaigų atstovai.

Renginio pabaigoje vyko diskusija, pasidalinta įžvalgomis, problemomis aktualiais CŠT sektoriaus klausimais. Dalyviai turėjo puikias galimybes pabendrauti tarpusavyje, iš valdžios įstaigų atstovų gauti tiesiogiai atsakymus į rūpimus klausimus. Palinkėta ir toliau dirbti, siekiant bendrų tikslų  – efektyvesnio, skaidresnio ir inovatyvesnio šilumos tiekimo sektoriaus pažangos, prisitaikant prie šiuolaikinių iššūkių ir ES žaliosios politikos tikslų.

Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA