Šaltinis: 2024 m. gruoddžio 30 d. www.delfi.lt

2025-ųjų pradžioje Lietuva paliks posovietinę elektros energetikos sistemą ir sinchronizuosis su žemynine Europa. Tačiau tai nebus vienintelis ryškus įvykis šalies energetikoje. Daliai buitinių elektros vartotojų teks pasirinkti nepriklausomą tiekėją. „Nord Pool“ biržoje keisis prekybos intervalas.

„Sinchronizaciją sunku nukonkuruoti kaip svarbiausią įvykį“, – komentuoja energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.

„Dar mažiausiai 10–15 metų gamtinės dujos bus itin svarbios energetikos stabilumo ir saugumo užtikrinimui“, – prognozuoja „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Pagrindinės temos 2025 metų energetikos apžvalgoje:

Istorinė žiema: ar vartotojai turi ruoštis sinchronizacijai?

„Sėkminga sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra bene svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas per visą nepriklausomybės istoriją“, – „Delfi“ komentuoja elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Baltijos šalys nutarė pasitraukti iš BRELL sutarties (IPS/UPS sistemos). Tai posovietinis energetikos žiedas, kuriame sinchroniniu režimu veikė penkios valstybės: Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva ir Latvija. BRELL sutartis pasirašyta beveik prieš ketvirtį amžiaus – 2001 metų vasario 7 dieną.

„Šiuo metu baigiamojoje stadijoje yra keli projektai, reikalingi sėkmingai sinchronizacijai 2025 metų vasarį, tarp jų – Alytaus sinchroninio kompensatoriaus prijungimas prie tinklo ir prisijungimas prie Europos energijos balanso prekybos sistemos PICASSO, kuri užtikrins sklandų elektros sistemų balansavimą prisijungus prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos“, – komentuoja „Litgrid“.

Tad 2025 metų vasario 8 dieną Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo Rusijos valdomos IPS /UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

„Lietuvos gyventojams nieko daryti nereikės, bandymą atliks „Litgrid“ ir kitų Baltijos šalių operatorių specialistai bei elektrines valdančios įmonės. Elektros vartotojai pokyčių nepajus.

Pasibaigus Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui 2025 metų vasario 9 dieną per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos bus sinchronizuotos su kontinentinės Europos tinklais“, – teigiama komentare.

Laikrodžio atidengimo ceremonija, kuris skaičiuos 100 dienų iki atsijungimo nuo BRELL bei prisijungimo prie Europos elektros tinklų

Pasak operatorės, atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos, bandymai ir prisijungimas prie kontinentinės Europos įvyks nepastebimai – lygiai kaip įvyko ir 2022 metų balandį atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) mano, kad sinchronizacija su Europa bus ypač svarbus įvykis Lietuvos energetikoje. Nors šalis elektros iš Rusijos ar Baltarusijos nebeperka nuo tada, kai Rusija 2022 metais surengė invaziją į Ukrainą, tačiau transformatorinių dažnis vis dar yra valdomas iš dispečerinės Maskvoje.

„(Sinchronizacija) bus svarbiausias įvykis ne tik Lietuvos energetikos sektoriuje, bet ir vienas svarbiausių pasiektų valstybės tikslų, kurio įgyvendinimo siekiant dirbta ne vienus metus.

Sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie viso regiono energetinio saugumo“, – sako LEA.

Pasak agentūros, dėl sinchronizacijos vartotojams elektros kainos neturėtų pastebimai padidėti. „Trumpuoju laikotarpiu atsijungimas nuo BRELL gali lemti nedidelį elektros kainų padidėjimą dėl infrastruktūros investicijų, tačiau ilgainiui Baltijos šalys pajus naudas: stabilesnes kainas, didesnį tiekimo saugumą ir galimybę naudotis pigesniais elektros ištekliais iš Europos rinkų. Vidutiniam vartotojui tai reiškia patikimesnį elektros tiekimą ir mažesnių sąskaitų perspektyvą ateityje“, – sakoma komentare.

Šis projektas kainuos 1,6 mlrd. eurų, o didžiąją jo dalį finansuoja Europos Sąjunga.

Tarp kitų „Litgrid“ 2025 metų planų: bus sudaryta rangos darbų sutartis ir pradėti „Teltonika“ technologijų parko (Kuprioniškių transformatorių pastotės) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo darbai. 2025 metais taip pat bus inicijuojamas naujos tarpsisteminės linijos su Latvija projektas.

Gyventojams – trečiojo liberalizacijos etapo pabaiga

Nuo sausio 1 dienos keičiasi visuomeninio elektros tiekimo kaina. Ši paslauga užtikrinama mažiausiai elektros vartojantiems gyventojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekimo. Pagal dabartinę tvarką, per 2025-uosius metus jie turės pasirinkti tiekėją. Taip baigsis jau kelerius metu trunkantis elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinkos liberalizavimas.

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga įsitikinęs, kad daugiau jokių pratęsimų trečiajam etapui būti neturėtų. Pasak jo, nebaigtas projektas tampa manipuliacijų įrankiu.„Kalbant apie liberalizaciją: turime tą procesą pabaigti, atskirti tą politinę „bambagyslę“, nes pas mus visąlaik kainos veikimas buvo kaip politinis įrankis: „sumažinsime kainą – balsuokite už mane“. Tai būdas paslėpti tam tikrą neefektyvumą. Ten, kur monopolija, ten yra neefektyvumas. Tad manau, kad reiktų pabaigti tą klausimą“, – teigė M. Giga „Delfi“ laidoje „Verslo tema“.

Bendrovė „Ignitis“ yra ir nepriklausomas tiekėjas, ir kartu teikia visuomeninio tiekimo paslaugas.

„Apie pusė milijono šiuo metu visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugą gaunančių klientų rinksis nepriklausomą tiekėją. Savo ruožtu norisi akcentuoti, kad „Ignitis“ visada buvo ir yra už sveiką konkurenciją, kuri skatina tiekėjus atliepti klientų poreikius geriausiai kaip įmanoma“, – „Delfi“ komentavo „Ignitis“ vadovas Artūras Bortkevičius.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos Lietuvoje keisis saulės elektrinių savininkų atsiskaitymo už elektros „pasaugojimą“ tarifai, brangs vienas iš planų. „Pokyčių priežastys susijusios su didėjančiomis tinklų modernizacijos ir papildomų paslaugų (pavyzdžiui, energijos balanso valdymo) sąnaudomis. Nors tai apsunkins gamintojus finansiškai, tokie sprendimai būtini, norint užtikrinti tinklų stabilumą ir pasiruošti didesniam decentralizuotos elektros gamybos poreikiui ateityje“, – teigiama LEA komentare.

Plačiau apie naujus tarifus gaminantiems vartotojams – šiame „Delfi“ straipsnyje.

Didelės ambicijos ir iššūkiai: atsinaujinančios energetikos projektai

Naujasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tarp jo veiklos prioritetų – atsinaujinančios energetikos plėtra, sklandus sinchronizacijos projektas, energetinės infrastruktūros apsauga.

„Laukia svarbūs darbai – būtina skirti dėmesį tiek energetiniams projektams, tiek vartotojams. Strateginių energetikos projektų sklandus užbaigimas, energetinės nepriklausomybės stiprinimas, atsinaujinančios energetikos plėtra, elektros tinklų atsparumas, patikimumas ir lankstumas bei energetikos vartotojų interesų gynimas – tai svarbiausios darbų kryptys, kurių reikės imtis nedelsiant“, – Energetikos ministerijos pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, bus siekiama visiems užtikrinti konkurencingas šilumos kainas, galimybes greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius siūlo didelių projektų šešėlyje nepalikti žaliosios energijos gamybos ir susijusių klausimų.

„Sinchronizacija, aišku, bus garsus įvykis vasario mėnesį, jis turi net tam tikrą istoriškumo momentą. Sunku jį nukonkuruoti kaip svarbiausią įvykį. Bet bus ir kitų dalykų, pavyzdžiui, sprendimų, ką daryti su gaminančiais vartotojais. Vis vien reikės kažką padaryti, jų sistemos reformą: ar ministras toliau tą esamą sistemą išlaikys, ar bandys ją kažkaip keisti“, – „Delfi“ komentavo energetikos ekspertas.

Anot jo, svarbus klausimas yra kaupimo baterijos. „Matyt, 2025 metai bus tų didelių investicijų į kaupimo baterijas metai“, – svarsto pašnekovas.

Jis kartu kelia klausimą, kaip seksis plėtoti didžiuosius vėjo ir saulės elektrinių projektus. „Nes horizonte matyti toks elektros poreikio prisisotinimas. Ar valstybė bandys užbėgti už akių, įvedinėti kokią nors garantijų teikimo schemą (Contract for Difference, CfD), dvipusių kontraktų schemą vystytojams ir garantuojanti jiems, kad elektrą jie galės realizuoti už kažkokią kainą, net jeigu rinkoje tuo metu nebus didelio poreikio tai elektrai?

Ar viskas bus palikta rinkai, ir kaip ta rinka reaguos tokiu atveju, ar nesustos jų vystymasis? Čia daug klausimų, apie ką, manau, šnekėsime 2025 metais“, – sako M. Nagevičius.

Lietuvos energetikos agentūra primena, kad 2025 metų liepą paaiškės šalies paskelbto antrojo konkurso laimėtojas vėjo parkui vystyti Baltijos jūrinėje teritorijoje. Pirmojo jūrų vėjų parko vystymo darbai atliekami, planuojami ir bus vystytojų tęsiami.

„Jūrinio vėjo projektų įgyvendinimas bus viena iš svarbiausių darbų Lietuvos energetikos sektoriuje kitąmet. Baltijos jūroje iki 2030 metų planuojama išvystyti ir prijungti prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos du jūrinio vėjo elektrinių parkus, kurių bendra galia sieks apie 1,4 GW. Sausumoje vėjo elektrinių numatoma galia bus apie 4,5 GW, o saulės elektrinių – apie 4,1 GW“, – teigia agentūra.

„Ignitis“ vadovas A. Bortkevičius teigia, kad kitąmet visa galia bus pradėta tiekti elektros energija iš didžiausio „Ignitis grupės“ vėjo parko Kelmėje. Jis šiemet prijungtas prie „Litgrid“ perdavimo tinklo.

„Litgrid“ taip pat komentuoja, kad didelę reikšmę ne tik kitais metais, bet ir vėliau turės atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių ir lankstumo paslaugas užtikrinančių kaupimo įrenginių integracija bei plėtra.

LEA primena, kad Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių augimo tempai 2024 metais pasiekė rekordus.

„2025 metais tikimasi ne mažesnių saulės ir vėjo elektrinių įrengimo rezultatų. Šiuo metu yra parengta apie 1300 MW saulės ir 1200 MW vėjo elektrinių techninių projektų, išduota leidimų plėtrai beveik 2500 MW saulės ir 1700 MW vėjo elektrinių, pasirašyta ketinimų protokolų 800 MW vėjo elektrinių.

Todėl 2025 metais galima tikėtis, kad bendra visų saulės elektrinių galia pasieks 2700 MW, vėjo elektrinių – 2000 MW“, – sako agentūra.

Transparent background Embed restrictions:

Gaminančių vartotojų per 2024 metus padaugėjo 33 tūkstančiais ir iš viso jų šiuo metu yra apie 122 tūkstančiai. Jiems priklauso apie 1376 MW saulės elektrinių ir jie pagamino apie 0,9 TWh elektros, arba 8 proc. visos šalyje suvartotos elektros.

„2025 metais tikimasi panašaus gaminančių vartotojų skaičiaus ir jų valdomų elektrinių galių augimo“, – pažymi agentūra.

Planuoja vandenilio koridorių ir neigia abejones

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas N. Biknius teigia, kad nors elektros tinklų sinchronizacija yra „esminis visų Baltijos šalių energetikos uždavinys, įtvirtinant energetinę nepriklausomybę“, vis dėlto ir gamtinės dujos turės svarbią rolę, užtikrinant energetikos sistemos stabilumą.

„Pavyzdžiui, 2024 metų sausio mėnesį turėjome rekordinius dujų, panaudotų Lietuvoje per vieną parą, kiekius. Lietuvos poreikiams per parą buvo sunaudojama apie 120 gigavatvalandžių. Tai rodo, kad esant elektros trūkumui rinkoje, ypač kai nėra saulės ir vėjo, dujos padengia būtiną energijos poreikį. Tam turi būti parengta infrastruktūra, reikia palaikyti tinkamą jos būklę ir kokybę“, – „Delfi“ komentuoja N. Biknius.

Jo teigimu, pagrindinis artimiausių metų projektas dujų energetikoje – tai Šiaurės-Baltijos šalių vandenilio koridoriaus planavimas ir įgyvendinimas. Projektas skirtas sujungti Šiaurės Europos atsinaujinančios energijos gamybos regionus su pagrindiniais vartojimo centrais Europoje. „Kuriamas tarptautinis vandenilio perdavimo koridorius, kuris turėtų prisidėti prie regiono ir visos Europos energetinio saugumo stiprinimo, taip pat padėti dekarbonizuoti sunkiąją pramonę. (…)

Jau pateikėme paraiškas dėl CEF finansavimo, tikimės jį gauti ir judėti žingsnis po žingsnio link šio projekto realizavimo“, – sako N. Biknius.

 Nemunas Biknius

Pasak jo, nors girdėti kalbų, kad vandenilio projektai stringa, reikia turėti omenyje, jog tokie pokyčiai neatsitinka pernakt.

„Todėl kartu su savo partneriais nuo Suomijos iki Vokietijos turime planą, kaip nuosekliai daryti būtinus darbus ir etapais judėti nuo planavimo fazės iki vandenilio dujotiekio projektavimo, pirkimo, techninio įgyvendinimo ir paleidimo“, – teigia vadovas, pabrėždamas, kad vandenilis yra suplanuotas tiek Lietuvos, tiek ir Europos strateginiuose energetikos dokumentuose.

„Dar mažiausiai 10–15 metų gamtinės dujos bus itin svarbios energetikos stabilumo ir saugumo užtikrinimui“, – sako jis.

Šiuo metu vyksta pirminiai žvalgymai ir vertinimai dėl galimo CO₂ transportavimo iš gaminimo vietų į Klaipėdos uostą.

„Dar vienas reikšmingas įvykis, numatomas 2025 metais, – Europos Energijos birža EEX savo prekybos platformą papildys gamtinių dujų produktais, skirtais Baltijos šalių ir Suomijos rinkoms. Baltijos šalių ir Suomijos regiono dujų rinkos dalyviai įgis galimybę naudotis solidžiu paslaugų ir produktų pasirinkimu“, – komentuoja N. Biknius.

Permainos su „Nord Pool“ – keisis prekybos intervalas

Bendrovė „Ignitis“ mano, kad sinchronizacija yra „didžiulis įvykis energetinės nepriklausomybės prasme“, tačiau atkreipia dėmesį į kitą svarbų elektros energijos vartotojams pasikeitimą.

„Kitas svarbus įvykis energetikoje – birželį planuojame pereiti prie prekybos elektros biržoje nebe valandos, tačiau 15 minučių intervalu. Pokytis vartotojams darys tiesioginę įtaką, ypač tiems, kurie yra pasirinkę su birža susietą planą.

Vartotojai, turintys valandinį planą, šiuo metu gali stebėti elektros kainą biržoje valandos tikslumu ir derinti vartojimą, atsižvelgiant į kainą. Vasaros pradžioje elektros kainą biržoje matyti galėsime 15 minučių tikslumu“, – sako „Ignitis“ vadovas A. Bortkevičius.

Pati „Nord Pool Spot“ birža skelbia, kad pereina nuo 60 minučių iki 15 minučių rinkos laiko vienetų (angl. Market Time Units (MTU), „toliau gerindama rinkos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių integraciją“.

A. Bortkevičius sako, jog „Ignitis“ klientams šie pokyčiai reiškia, kad atsiras naujų planų, atitinkamai, bus kuriami nauji procesai, kurie darys įtaką energijos srautų balansavimo kaštams.

„Perėjimas prie 15 minučių prekybos intervalo yra reikalingas atsižvelgiant į šių dienų realijas, kuomet ženkliai daugėja energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kyla poreikis greičiau reaguoti į besikeičiantį energijos poreikį bei pasiūlą“, – sako jis.

Elektros biržos kainų svyravimai atrodo neišvengiami

LEA teigimu, 2024 metais smarkiai išaugusi nacionalinė elektros gamyba lėmė, kad mažėjo ir stabilizavosi didmeninės elektros kainos. „Nord Pool“ biržos vidutinė metinė kaina – 8,8 cento už kWh (be PVM) yra mažiausia per pastaruosius ketverius metus.

Pasak agentūros, dėl kritusių didmeninių elektros kainų per 2024 metus sumažėjo elektros energijos kaina buitiniams vartotojams 8–9 proc. (palyginti nepriklausomų tiekėjų siūlomos fiksuotos kainos planų tarifus šių metų ir ankstesnių metų gruodžio mėn.).

„Galima prognozuoti, kad 2025 metais toliau augsiantys atsinaujinančios energijos jėgainių pajėgumai, jų elektros gamyba ir didėsianti vietinės elektros dalis bendrame šalies suvartojime dar labiau lems stabilesnes ir mažesnes elektros kainas galutiniams vartotojams“, – rašoma komentare.

 Vėjo jėgainės jūroje

Pasak agentūros, analizuojant naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos ateinančiais metais numatomos 7–13 centų už kWh, Šiaurės Europoje – 2–6 centų už kWh ribose. Lietuvos didmeninės elektros kainos yra artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Tuo metu „Ignitis“ vadovas A. Bortkevičius mano, kad bazinio scenarijaus atveju vidutinė elektros kaina kitąmet pastebimai nuo šių metų nesikeis. Jis priduria, jog staigus šaltis, planiniai ar netikėti jungčių sutrikimai gali lemti sudėtingesnę situaciją. „Stabilumo tikėtis neverta. Dėl stipriai vystomų elektros gamybos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių toliau matysime ryškius didmeninės kainos svyravimus. Tad staigių ir reikšmingų didmeninės elektros kainos šuolių arba minusinės kainos laikotarpių vis dar netrūks“, – sako A. Bortkevičius.

Dujų trūkti neturėtų

Europos dujų perdavimo operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-G ekspertų atliktas dujų srautų ir potencialo vertinimas 2024/2025 metų žiemai rodo, kad dujų importo pajėgumų ir esamų sukauptų atsargų Europoje šią žiemą turi užtekti, pažymi „Amber Grid“ vadovas N. Biknius.

„Žinoma, tam tikri įvykiai gali daryti poveikį kainoms. Pirmiausia – orai. Jei iki vasario vidurio užklups šalti orai, dujų išėmimas iš saugyklų padidės ir, natūralu, dujų kainos tokiu metu gali pakilti. Jei šalčių Europoje vis dėlto nebus, kaina link pavasario turėtų mažėti, nes saugyklose bus likę pakankamai dujų.

Kol kas žiemos pradžia šilta ne tik Lietuvoje, bet ir likusioje Europoje, todėl dujų poreikis energetikoje didžiausias ne šildymui, o elektros gamybai. Mažesnis poreikis lemia kainų mažėjimą nuo 48 iki 43 eurų už MWh, o tai yra maždaug lapkričio pradžios kainų lygis“, – sako N. Biknius.

Pasak jo, jei nebus didelių šalčių, sausio pabaigoje kainos gali pajudėti ir link 30 eurų už MWh. Savo ruožtu Vokietijoje planuojama laikinai atjungti Vilhelmshaveno SGD terminalą, nes nėra tokio dujų poreikio, tad neapsimoka jo naudoti.

„Vertiname, kad dujų Europai nepritrūks, o Lietuvai ir mūsų regionui taip pat – saugykloje Latvijoje dujų vis dar yra 17 TWh, kas prilygsta metiniam Lietuvos dujų suvartojimui“, – komentuoja N. Biknius.

„Ignitis“ vadovo A. Bortkevičiaus teigimu, Europos Komisija pratęsė įpareigojimą iki kiekvienų metų lapkričio 1 dienos užpildyti dujų saugyklas 90 proc. Ar tai bus pasiekta kitąmet, priklausys nuo saugyklose esančių dujų likučių pavasarį.

„Pasaulinė geopolitinė situacija išlieka svarbus faktorius energetikoje: SGD terminalų leidimų išdavimas JAV, sankcijos, papildomi tarifai tarp JAV/Kinijos/Europos, taip pat neplanuoti SGD eksporto terminalų remonto darbai koreguoja status quo ir perskirsto SGD srautus tarp pasaulio regionų“, – sako jis.

LEA nurodo, kad pagal „Brent“ naftos ateities sandorius prognozuojama, jog naftos kainos šią žiemą gali išlikti dabartinio lygio – svyruoti tarp 70–80 JAV dolerių už barelį. Kalbant apie biokuro kainas, tikėtina, Lietuvoje jos išliks panašaus lygio, kaip ir 2024 metais.

Brangs degalai – kasmet vis labiau

Ateinantys metai vairuotojus pasitiks didėsiančiomis degalų kainomis, tik šįkart pagrindinį vaidmenį turės šalies mokestinė politika, teigia Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA).

Nors benzinui ir toliau bus taikomas toks pat akcizo tarifas, kaip ir 2024 metais, jo kainą papildomai didins naujai įvedama kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio (CO₂) dedamoji. Analitikai prognozuoja, kad benzinas kitų metų pradžioje gali pabrangti 8 centais už litrą, o dyzelino brangimas bus ryškesnis – vidutiniškai sieks 16 centų už litrą.

Be to, dėl didėjančios atsinaujinančių išteklių dalies degaluose dyzelino, kaip ir benzino, kaina pakils dar keliais centais už litrą, sako asociacija. „Akcizo degalams didinimas nuo ateinančių metų nėra paskutinis, valstybė yra numačiusi akcizų degalams didėjimą iki pat 2030 metų, tad tiek vairuotojams, tiek visam transporto sektoriui teks susitaikyti su tuo, kad degalų kainos palaipsniui augs“, – pranešime teigia LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Energetikos ekspertas M. Nagevičius klausia, ar nenutiks taip, kad politikai persvarstys akcizų didinimą. „Nuo sausio mėnesio, kai pabrangs dyzelinas, ar atsilaikys politikai, ar negrįš atpiginti dyzeliną, atsisakyti minčių mažinti naftos degalų vartojimą ir toliau paliks viską taip „plaukti“ iki tol, kol turėsime dėl CO₂ kvotų tiek problemų, kad jau reikės už tai mokėti. Na žiūrėsime, čia bus įdomu“, – sako LAIEK prezidentas M. Nagevičius.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skaičiuoja, kad dėl CO₂ dalies akcizas benzinui padidėja 4,7 cento už litrą, o dyzelinui – 5,6 cento už litrą. Akcizai atitinkamai, bus 51,3 cento už litrą benzinui, o dyzelinui – 51,96 cento už litrą (visi tarifai nurodyti be PVM).

LEA skaičiavimu, tikėtina, kad dėl akcizų padidėjimo benzinas galėtų brangti 5,7 cento už litrą, o dyzelinas – 13,3 cento už litrą.

Mokesčiai (PVM ir akcizas) šiuo metu sudaro apie 50 proc. degalų galutinėje kainoje. Taigi, apie pusę degalų kainos pokyčių nulemia kitų kainos sudėtinių dalių – tai gamintojų maržos, naftos kainos, prekybinės maržos – svyravimai, teigia agentūra.

Šiais metais naftos produktų gamintojų maržos dalis kainoje sudarė iki 18 centų už litrą benzinui ir iki 23 centų už litrą – dyzelinui, naftos kainos svyravimai sudarė iki 5 centų už litrą.

„Todėl nuo Naujųjų metų padidėjusių akcizų įtaka gali būti iš dalies kompensuota gamintojų maržos ar naftos kainų sumažėjimu, tai yra, degalų kainos galėtų (optimistinio scenarijaus atveju) padidėti mažesne negu numatytas akcizų padidėjimas, suma“, – sakoma komentare.

Degalų kainą kitąmet lems ir pasaulinės energetikos tendencijos.

„Lietuvoje tikėtina, kad dyzelinas ne tik rudens–žiemos mėnesiais, bet ir kitu laiku bus brangesnis už benziną (pagrindinis veiksnys – dėl didesnių akcizų dyzelinui). (…) Benzino kainos turėtų išlikti mažiausios tarp trijų Baltijos šalių, o dyzelino kainos bus panašios“, – teigia agentūra.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/lietuvos-energetika-2025-metais-laukia-istorinis-luzis-120072055