Europos Komisija palankiai vertina centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) galimybes ir perspektyvas, todėl aktyviai finansuoja tarptautinius projektus, padedančius plėtoti ir modernizuoti centralizuoto šildymo bei vėsinimo sistemas tiek šiaurinėse, tiek pietinėse Europos šalyse. CŠT vamzdynų sistemos Europos miestuose yra laikomos puikia infrastruktūra, leidžiančia surinkti ir efektyviai panaudoti įvairius perteklinės šilumos srautus, išnaudoti aplinkos energiją, sumažinti atliekų kiekį bei generuoti patikimą elektros energiją.

Vienas iš tokių tarptautinių projektų, finansuojamas ES programos LIFE lėšomis, yra „SupportDHC“ – „Parama centralizuotam šilumos tiekimui ir vėsinimui“, kurio vienas iš partnerių Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Projekto tikslas – kurti efektyvius technologinius, ekonominius ir administracinius sprendimus ir priemones, leidžiančius sparčiau plėtoti naujas, dekarbonizuoti ir modernizuoti esamas CŠT sistemas. Projekto partneriai –  įmonės ir organizacijos iš Vokietijos, Austrijos, Lenkijos,  Italijos, Danijos, Švedijos ir Ukrainos.  Lietuvoje projekto partneris LŠTA, kartu su asociacijos nariais „Alytaus šilumos tinklai“ ir „Kauno energija“, analizuoja bei ieško perspektyvių technologinių sprendimų, siekiant pakeisti iškastinį kurą atsinaujinančia energija.

Kovo 26–27 dienomis projekto partneriai susitiko Vilniuje, kur pristatė savo veiklos rezultatus ir aptarė tolimesnius veiksmus, siekiant užsibrėžtų tikslų. Lietuvoje atlikti darbai buvo pristatyti Alytuje, kur svečiai apžiūrėjo esamus šilumos gamybos įrenginius bei susipažino su bendrovės „Alytaus šilumos tinklai“ vykdomais projektais ir ateities planais. Apie tai svečiams papasakojo bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Nevardauskas. LŠTA atstovai taip pat pristatė savo analitinių skaičiavimų rezultatus bei rekomendacijas.

Bendradarbiaujant su projekto partneriais buvo sukurtas skaitmeninis šilumos ir elektros gamybos modelis Alytaus CŠT sistemoje, pasinaudojant EnergyPRO modeliavimo įrankiu. Šio modelio pagalba buvo analizuojami galimi technologinės modernizacijos sprendimai ir atliktas jų ekonominis vertinimas. Atsižvelgiant į realias Lietuvos šilumos ir elektros rinkos ypatybes, daugiausia dėmesio skirta šilumos akumuliacinės talpyklos įrengimui bendrovės biokuro kogeneracinėje jėgainėje. Modeliuojant įvairius šilumos ir elektros gamybos režimus, buvo siekiama nustatyti optimalų talpyklos tūrį ir kitus techninius parametrus. Lietuva remia tokių talpyklų įrengimą, nes jos padeda geriau išnaudoti esamų biokuro įrenginių galią, efektyviau generuoti elektros energiją ir teikti kitas energetikos sistemoms reikalingas balansavimo paslaugas.

Kitas Lietuvoje nagrinėjamas projektas – mažų, gamtines dujas naudojančių CŠT sistemų dekarbonizacija. Šalyje tokių sistemų vis dar yra daug, o biokuro pritaikymas jose dažnai yra sudėtingas arba ekonomiškai neefektyvus. Bendrovės „Kauno energija“ eksploatuojamų CŠT sistemų pavyzdžiu buvo atlikti modeliavimo skaičiavimai, kuriuose nagrinėtos įvairios technologijų kombinacijos, įskaitant šilumos siurblius, saulės elektrines, elektrodinius katilus bei šilumos talpyklas. Buvo ieškoma optimalių sprendimų, leidžiančių kuo didesnę iškastinio kuro dalį pakeisti atsinaujinančiais ištekliais, išlaikant ekonominį naudingumą.

Šiems skaičiavimams atlikti buvo pasinaudota projekto partnerių pateiktomis programomis ir duomenų bazėmis. Modeliavimo rezultatai taip pat aptarti susitikimo Alytoje metu. Užsienio ekspertai dalinosi savo įžvalgomis. Projekto koncepcija numato, kad atlikti ir patikrinti „pirmeivių“ projektai (angl. frontrunner case) bei jų rezultatai bus pristatomi tiek Lietuvos, tiek kitų šalių įmonėms – „sekėjams“ (angl. follower case). Partneriai teigiamai įvertino LŠTA atliktus analitinius skaičiavimus ir pateikė vertingų pastebėjimų bei patarimų. Buvo gerai atsiliepta apie bendrovėje „Alytaus šilumos tinklai“ vykdomus skaitmenizacijos projektus ir pastangas efektyvinti įmonės energetinę įrangą.

Tolimesnes diskusijas ir veiklos planavimą projekto dalyviai tęsė Vilniuje, o iš Lietuvos „estafetę“ perims Lenkija, kur š.m. rudenį vyks tolimesnis projekto rezultatų ir veiksmų aptarimas. Svečiai dėkojo už puikiai organizuotą susitikimą bei galimybę susipažinti su Lietuvos CŠT sektoriaus pasiekimais. Daugumai jų tai buvo pirmasis vizitas šalyje, suteikęs galimybę iš pirmų lūpų sužinoti apie kitų šalių patirtį, technologines naujoves ir ateities perspektyvas.

Apie SupportDHC projektą

Projekte numatoma aukštų temperatūrų CŠT sistemas eksploatuojančioms įmonėms suteikti reikiamą techninę pagalbą, rengiant investicinius planus, kuriuos įgyvendinus sistema atitiktų „efektyvios CŠT sistemos“ kriterijus. Investiciniai planai turės apimti esamų potencialių AEI ir atliekinės šilumos šaltinių identifikavimą, išankstines galimybių studijas, investicijų nustatymą.  Veikla įgyvendinama 11 pirmeivių CŠT operatorių (angl. frontrunner cases), veikiančių 6 Europos šalyse: Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lietuvoje (Kauno ir Alytaus miestuose), Lenkijoje ir Ukrainoje. Projekto konsorciumas teiks konkrečias paslaugas šiems CŠT tiekėjams, konsultuojant techniniais, finansiniais ar organizaciniais klausimais.   Daugiau informacijos ČIA

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos  ar CINEA požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramos agentūra negali būti laikoma už juos atsakinga.