Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuva rengiasi biometano ir žaliojo vandenilio gamybos startui
LR energetikos ministerijos 2021 m. liepos 12 d. pranešimas.
Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos konfederacijos (LAEIEK) atstovai su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ir viceministre Daiva Garbaliauskaite aptarė biometano ir žaliojo vandenilio gamybos Lietuvoje perspektyvas.
Energetikos ministras D. Kreivys tikisi, jog artimiausiu metu Lietuvoje pradės veikti pirmosios gamyklos, tiekiančios biometaną į gamtinių dujų tinklus, o taip pat iš biometano bus pradėtas gaminti ir žaliasis vandenilis. Pasak ministro, biometano plėtra leistų Lietuvai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, mažinti atliekų kiekius žemės ūkyje ir pramonėje, o taip pat tai būtų ekonominė paskata Lietuvos biodujų sektoriui. Biometano dujų gamybai pernai skirta 8 mln. eurų, šiemet planuojama skirti dar 15 mln. eurų. Tuo tarpu RRF plane Energetikos ministerija biometano dujų gamybos projektų finansavimui numato skirti 22,4 mln. eurų
Susitikime akcentuota, kad Lietuvos pramonės įmonės gali pagaminti dešimtis kartų daugiau žaliojo vandenilio nei numatyta pirminiuose planuose, kurie buvo pateikti Europos Komisijai.
Vandenilio technologijų plėtrai Lietuvoje yra numatytas 20 mln. finansavimas iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, Energetikos ministerijos iniciatyva įsteigta vandenilio gamybos, saugojimo, transportavimo ir panaudojimo klausimus nagrinėjanti Lietuvos vandenilio platforma, o kitąmet turėtų būti parengta Vandenilio plėtros Lietuvoje gairės ir jų įgyvendinimo veiksmų planas.
Pasak LAEIEK prezidento Martynas Nagevičiaus, gaminti žaliąjį vandenilį iš biometano reformingo būdu yra pigiausias būdas, o jei gamybos procese pavyktų „sugauti“ ir suspausti anglies dvideginį, tuomet vandenilio gamyba būtų ne neutrali klimato kaitos atžvilgiu, o net su „neigiamais anglies dvideginio išmetimais“. „Lietuva turi didelį biometano potencialą, panaudojant žemės ūkio ir pramonės atliekas. Matome augantį verslo susidomėjimą gaminti biometaną ir tiekti jį į gamtinių dujų tinklus, o vėliau plėtoti žaliojo vandenilio gamybą“, – teigė LAEIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
Išvalius ir pagerinus biodujas galima pagaminti biometaną, kuriame metano koncentracija siekia 91 procentą, o tai atitinka gamtinių dujų kokybės reikalavimus. Biometanas gali būti tiekiamas į gamtinių dujų tinklus, panaudojamas transporto sektoriuje. Kol kas biometanas Lietuvoje nėra gaminamas, tačiau Alternatyvių degalų įstatyme numatyta, kad 2030 m. biometanas sudarys bent 5 proc. transporto suvartojamos energijos. Dujų sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pastebi sparčiai augantį susidomėjimą investuoti į biodujų gamybą. Vien per pastarąjį pusmetį bendrovė gavo 8 paraiškas prie dujų perdavimo tinklo prijungti biometano jėgaines.
Europos biodujų asociacijos duomenimis, per pastaruosius keletą metų Europoje biometano gamyklų skaičius išaugo 51 proc. – nuo 483 iki 729 jėgainių. Biometanas gaminamas 18-oje Europos valstybių, daugiausiai jų yra Vokietijoje (232), Prancūzijoje (131) ir Didžiojoje Britanijoje (80).
Baltijos šalyse biometano gamybą plėtoja vienintelė Estija, kurioje veikia dvi gamyklose Kundoje ir Koksverėje. Abi jėgainės veiklą pradėjo 2018 metais, jų bendri pajėgumai siekia 700 kub. metrų biometano per valandą.
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą