Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lenkijos šilumininkų XXVII metinis forumas
LŠTA 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimas.
Rugsėjo 11-13 dienomis Lenkijos kurortiniame mieste Miedzyzdroje vyko tradicinis kasmetinis Lenkijos šilumos tiekėjų asociacijos (Izba Gospodarcza Cieplownistwo Polskie) organizuotas forumas. Šių metų renginys buvo rekordinis visais atžvilgiais. Susitikime dalyvavo 800 dalyvių iš 300 įmonių ir 140 miestų. Kartu vykusioje EXPO FCP parodoje savo produktus ir paslaugas pristatė 41 įmonė su stendais ir eksponatais. Forume dalyvavo ir svečiai iš 10 Europos šalių. Lenkijos šilumos inžinierių forumo šūkis buvo „Centrinio šildymo prioritetai“.
Tradiciškai Inauguracinės sesijos metu buvo įteikti Centrinio šildymo sektoriaus apdovanojimai (Laury Ciepłownictwa 2023) – apdovanojimai šilumininkams. Garbės lauras už ilgametę veiklą sektoriuje įteiktas profesoriui Janušui Lewandowskiui. Pagal specialius kriterijus atrinktos geriausių rezultatų pasiekusios ir keliose dydžio kategorijose apdovanotos šilumos tiekimo įmonės. Tai apdovanojimai tituluojami „Pirmas tarp lygių“. Už sėkmingiausią veiklos plėtrą apdovanota Miejska Energetyki Cieplnej Sp. z o. o. Košaline. Pagerbtos ir kai kurios kitos įmonės bei asmenys labiausiai nusipelnę šilumos ūkio srityje.
Įžanginėje plenarinėje sesijoje dalyvavo regiono šalių šilumos tiekėjų asociacijų vadovai, kurie pasidalijo savo šalių aktualijomis ir prioritetais šilumos ūkyje. Diskusijos dalyviai buvo: Mirek Topolanek (Čekija), Lars Gullev (DBDH), Valdas Lukoševičius (Lietuva), Werner R. Lutsch (Vokietija), Håkan Knutsson (Švedija). Diskusiją moderavo Lenkijos šilumininkų asociacijos prezidentas Jacek Szymczak.
Akcentuota, kad nors pagrindinės šalyse vystymosi kryptys panašios, tačiau pasiekimai labai skirtingi. Pavyzdžiui, vykdant „žaliąjį“ kursą Danija, Lietuva ir Švedija jau didesniąją dalį iškastinio kuro pakeitė atsinaujinančiu biokuru, tai Čekija ir Lenkija sunkiai gali pakeisti anglis kitais ištekliais. Tam reikia didžiulių investicijų ir laiko. Šių šalių šilumos tiekėjus ir vartotojus labai slegia drastiškai išaugusios apyvartinių taršos leidimų (ATL), kuriuos jos perka, kainos. Žinoma, vamzdynų priežiūra ir atnaujinimas, skaitmenizacija, inovacijos, ekonomika ir finansavimas – tai bendros visiems aktualios temos, kurioms buvo skirta daug dėmesio forumo metu.
Forume dalyvavo tiek šilumos tiekimo įmonių, tiek ir valdžios įstaigų atstovai. Tai Lenkijos Respublikos Prezidento patarėjai, ministerijų ir energetikos reguliatoriaus atstovai, įvairių finansinių institucijų ir agentūrų vadovai. Ekspertų pasisakymų ir diskusijų metu buvo aptartos tokios temos kaip Europos investicinio banko parama Lenkijos šildymo transformavimui į atsinaujinančius energijos šaltinius, šildymo dekarbonizacija ir šio proceso rizika, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, skaitmeninimas, pirminių išteklių diversifikacija) ir t.t. Forume surengtos trys inovatyvių technologijų sesijos, kurių metu buvo padaryta 15 pranešimų apie planuojamus ir įgyvendintus projektus. Pristatyti eilės projektų techniniai ir ekonominiai rodikliai, kurie kėlė didelį dalyvių susidomėjimą. Pagrindinės naujų technologijų kryptys – tai biokuro panaudojimas šilumos ir elektros gamybai, saulės ir žemės energijos įsisavinimas, kogeneracijos plėtra mažose šilumos tiekimo įmonėse ir t.t. Forumo metu buvo daug galimybių pabendrauti, susipažinti su kitų šalių procesais šilumos ūkyje. Dalyviams parengta kultūrinė-pažintinė programa.
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.