Lietuvos energetikos agentūra, 2026 m. spalio 6 d.

Šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje per mėnesį sumažėjo: spalį ji siekia 7,6 ct/kWh – 5,82 proc. mažesnė nei rugsėjį, kai šalies kainų vidurkis buvo 8,07 ct/kWh. Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinės kainos mažėjimą lėmė kritusios didžiųjų šilumos tiekėjų kainos. Pagrindinę įtaką didžiausiuose miestuose tiekiamos šilumos energijos kainoms turėjo aukcionuose reikšmingai kritusios nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos energijos kainos. Vilniuje superkamos šilumos kaina spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 40 proc., o Kaune smuko 18 procentų. Penkių šalies didžiausių miestų bendras šilumos energijos kainos vidurkis spalį 1,7 proc. mažesnis nei rugsėjį. Šiemet nuo metų pradžios, sausio–spalio mėnesiais, vidutinė šilumos kaina Lietuvoje – mažiausia tarp Baltijos šalių. Latvijoje ir Estijoje vidutinės šilumos energijos kainos 5,3–6 proc. didesnės.

Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM.

2026 m. sausio–spalio mėn. vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje siekia 8,05 ct/kWh ir yra mažiausia tarp Baltijos šalių. Latvijoje vidutinė šilumos kaina – 8,5 ct/kWh (5,3 proc. brangiau), Estijoje – 8,56 ct/kWh (6 proc. brangiau, lyginant su Lietuva).

Palyginti Baltijos šalių sostines, spalį mažiausia šilumos energijos kaina Vilniuje – 5,99 ct/kWh, Taline – 7,78 ct/kWh, didžiausia Rygoje – 8,1 ct/kWh. Lyginant šalių penkių didžiųjų miestų, šilumos kainos vidurkius, spalį jis mažiausias Lietuvoje (7,36 ct/kWh), Latvijoje – 7,94 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,27 ct/kWh.

Spalį reikšmingai kritus superkamos šilumos energijos kainai, šilumos energija vartotojams labiausiai tarp miestų atpigo Vilniuje (25,4 proc.) ir Kaune (9,39 proc.), kuriuose didžioji dalis šilumos energijos superkama iš nepriklausomi gamintojų. Kainos vartotojams padidėjo Panevėžyje (7,91 proc.), Klaipėdoje (16,43 proc.) ir Šiauliuose (6,79 proc.).

Vilniuje šilumos energija spalio mėnesį atpigo 25,4 proc., palyginti su rugsėjo mėnesiu, kai siekė 8,03 ct/kWh, ir ji 21,2 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis (7,6 ct/kWh), bet 10,52 proc. didesnė nei pernai spalį, kai buvo 5,42 ct/kWh. Per mėnesį, palyginti su rugsėju, Vilniuje 31 proc. sumažėjo kintamoji šilumos kainos dalis – iki 4,54 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 10 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, atpigo 40 proc. – iki 33 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito.

Kaune šilumos energija spalį kainuoja 7,24 ct/kWh, rugsėjį kaina siekė 7,99 ct/kWh, ir dabar ji yra 4,7 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai spalį buvo 7,25 ct/kWh. Palyginti su rugsėju, Kaune 15,1 proc. mažėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis – iki 4,21 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina sumažėjo 3,8 proc., šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, atpigo 17,7 proc. – iki 31,7 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito.

Klaipėdoje šilumos energijos kaina spalį – 7,37 ct/kWh, arba 16,43 proc. brangiau, palyginti su rugsėju, kai siekė 6,33 ct/kWh, ji  3 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai spalį buvo 5,9 ct/kWh, arba  24,92 proc. mažesnė. Palyginti su rugsėju, Klaipėdoje 28 proc. padidėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis – iki 4,75 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 24,2 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pabrango 34,1 proc. – iki 33 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito.

Šiauliuose šilumos energijos kaina spalį – 8,02 ct/kWh, arba 6,79 proc. brangiau, palyginti su rugsėju, kai siekė 7,51 ct/kWh, ir 5,5 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis bei 31,48 proc. didesnė nei pernai spalį, kai buvo 6,1 ct/kWh. Palyginti su rugsėju, Šiauliuose 11,2 proc. padidėjo kintamoji šilumos energijos kainos dalis – iki 5,08 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 12,5 proc. – iki 39,34 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito.

Panevėžyje šilumos energija spalį kainuoja 8,19 ct/kWh, ji padidėjo 7,91 proc., palyginti su rugsėju, kai siekė 7,59 ct/kWh, ir yra 7,8 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis. Per metus kaina padidėjo 30,41 proc. (pernai spalį buvo 6,28 ct/kWh). Palyginti su rugsėju, Panevėžyje 13,5 proc. padidėjo kintamoji kainos dalis – iki 5,03 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 10,9 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pabrango 19,2 proc. – iki 44 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji nepakito.

Spalio mėnesį penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (5,99–7,37 ct/kWh), ji apie 11,4 proc. mažesnė nei šalies vidurkis (7,6 ct/kWh), o penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (13,53–15,69 ct/kWh ribose), ji 41 proc. didesnė nei šalies vidurkis.

Spalį 8 šilumos tiekimo įmonės sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas, 2 įmonės kainų nekeitė, 39 įmonės šilumos kainas padidino. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos tiekėjai.

2026 m. paskutinę rugsėjo savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 29,71 Eur/MWh, arba 0,8 proc. didesnė nei rugpjūčio paskutinę savaitę (buvo 29,46 Eur/MWh) ir 56,6 proc. didesnė nei 2025 m. rugsėjo paskutinę savaitę (buvo 18,97 Eur/MWh).

2026 m. rugsėjį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 30,3 Eur/MWh, arba 9,8 proc. didesnis nei rugpjūtį (27,6 Eur/MWh) ir 63,8 proc. didesnis nei 2025 m. rugsėjį (buvo 18,5 Eur/MWh).

Lietuvoje sudaromų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina siekia 31 Eur/MWh – tai 50 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šiuo metu ilgalaikių sandorių sudaryta maždaug 34 proc. sezono poreikio.

2025–2026 m. žiemos metu dėl neįprastai žemos oro temperatūros labai išaugo biokuro sunaudojimas, sumažėjo atsargos, o 2026 m. vasarą šilumos tiekėjai pradėjo aktyviai pirkti kurą naujam sezonui. Dėl to išaugo paklausa, o tiekėjai kainoje įvertino didesnę žaliavos ir tiekimo riziką. Padidėjus žaliavos, darbuotojų, technikos, kuro ir transporto kaštams, galutinė biokuro žaliavos kaina kyla.

Galutines gyventojų gaunamas sąskaitas už būsto šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei kiekvieno pastato būklė. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį renovuotų daugiabučių gyventojų šildymo sąskaitos vidutiniškai yra apie 52 proc. mažesnės nei nerenovuotų daugiabučių gyventojų.

Daugiau informacijos čia: https://www.ena.lt/mshek-pokyciai/

Kilus klausimų, prašome kreiptis:

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė,
el. paštas: vida.cerniauskiene@ena.lt,
mob. tel. +370 661 89 175.