Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Laukia neeilinis šildymo sezonas: ar Lietuvai užteks dujų?
Pernai sostinė šildytis pradėjo spalį. Dėl dujų trūkumo tai buvo kone brangiausias šildymo sezonas istorijoje. Vilnius žada klaidų nebekartoti. Gamtines dujas keis pigesniu, bet taršesniu mazutu. Tačiau Lietuvoje yra miestelių, kurie šildysis tik dujomis, praneša LNK.
„Nemenčinė, Nevėžis, Viekšiai, maži miesteliai, kur keletas ar keliolika daugiabučių. Tai vietos, kur katilinės nelabai gali pakeisti, tik dujos. Tai gana rimta problema“, – teigė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Dujų perdavimų sistemos operatorė teigia, kad Lietuvai dujų šaltąjį sezoną užteks.
„Yra suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kuris ir dabar dirba visu pajėgumu. Aprūpina ir Lietuvą, ir kitas valstybes. Taip pat prireikus galima gauti didesnį kiekį, nei Lietuva suvartoja iš Lenkijos. Mūsų žiniomis, dujų tiekimo įmonės yra pasidėję atsargų, kurios skirtos ir Lietuvos klientams, požeminėje dujų saugykloje Latvijoje“, – sakė AB „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Tačiau aiškėja, kad saugykla Latvijoje – pustuštė ir net tuštėja toliau. „Verslo žinios“ skelbia, kad Inčukalnio dujų saugykloje, vienintelėje Baltijos šalyse, dujų kiekis smuko iki žemiau nei 50 proc. Nors prieš mėnesį saugykla buvo pilnesnė.
„Dujų saugyklų būklė Europoje yra labai gera. Vokietija sugebėjo užpildyti daugiau, nei planavo. Lenkijos saugykla užpildyta kone 100 proc. Deja, Latvija yra problema ir tai susiję su rusiškų dujų trūkumu šia vasara. Paprastai vasarą saugykla būdavo užpildoma, bet šiemet viskas kitaip“, – akcentavo dujų analitikas Norvegijoje Bjornas Inge Vikas.
Kas pasidėjo ar nepasidėjo pakankamai į saugyklą, nežinoma. Spėjama, kad rezervas prieš žiemą spėjo patuštėti dėl Suomijos. Šios gegužės pabaigoje dujų tiekimą nutraukė „Gazprom“.
Mūsų energetikai ramina: Lietuvos rezervas Inčukalnyje toliau kaupiamas, dujos tekėti nesustojo. Anksčiau į saugyklą ir iš jos atgal į Lietuvą tekėdavo iki 3 teravatvalandžių gamtinių dujų. Daugiau nei suskystintųjų dujų laivai arba daugiau nei mėnesio dujų poreikis žiemą. Planuojama, kad iki lapkričio 1 d. bendras Lietuvos dujų kiekis saugykloje bus dar didesnis.
„Mūsų žiniomis, tiekėjai yra sukaupę atsargas didesnes, nei buvo pernai metais. Lietuva suteikia visas galimybes užpildyti Inčukalnio požeminę dujų saugyklą. Jungtis su Latvija yra 100 proc. ir kartais net daugiau techniniu pajėgumų“, – sakė N.Biknius.
Tiekėjai saugykloje dujas kaupia ir Lietuvos verslui.
Tiksliai nepasakysiu, kiek saugome, bet saugome tiek, kiek mums užtenka ir kiek reikia.
„Tiksliai nepasakysiu, kiek saugome, bet saugome tiek, kiek mums užtenka ir kiek reikia“, – akcentavo „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Tačiau šilumininkams baisu, kad šią žiemą pirmą sykį tiek daug dujų teks naudoti ne iš Rusijos, o iš terminalo Klaipėdoje. O ši paslauga dar ne iki galo išbandyta. Todėl Inčukalnis turėtų būti daugiau užpildytas.
„Jei dėl kokių nors priežasčių sutriktų laivo tiekimas, tada būtų tikra problema ir tada dujos iš Inčukalnio liktų vienintelis patikimas dujų šaltinis“, – pažymėjo V.Lukoševičius.
Energetikai teigia, kad dujų nepritrūksime net ir šalčiausią žiemą, nes pats vartojimas sumažėjęs. Šiuo metu neveikia didžiausia Lietuvos dujų vartotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“.
„Mažėja dujų vartojimas, prisidedame prie bendro europinio tikslo mažinti. Šiuo metu, kaip skelbia pati „Achema“, keliems mėnesiams yra net ir sustabdžiusi savo gamybą“, – situaciją komentavo V.Poderys.
Gali būti, kad dujų vartojimą mažinti teks ir dėl kainos, jas įpirkti darosi vis sunkiau. Rusams sustabdžius „Nord Stream“ dujos Europos prekybos taške pabrango net 30 proc.
„Blogiausiu atveju galima neišlaikyti temperatūrinio grafiko, jei truktų dujų“, – akcentavo V.Lukoševičius.
„Yra daugybę būdų sumažinti dujų vartojimą. Galbūt tektų būti šiek tiek šaltesnėse patalpose. Europoje jau daug taupome, pvz., viešose įstaigose. Jos mažina karšto vandens naudojimą, prisuka šilumą, tai leidžia sutaupyti gana daug dujų. ES ketina sutaupyti mažiausiai 15 proc. dujų“, – pastebėjo B.I.Vikas.
Šiuo metu 100 proc. dujų saugyklas yra užpildžiusios Portugalija ir Jungtinė Karalystė.
Šaltinis www.diena.lt
Kitos naujienos
Energetikos ministerija parengė ir Vyriausybei teikia svarstyti įstatymų projektų paketą, siekiant įgyvendinti naująją Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad daugiabučių namų butų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.