Artėjantis šildymo sezonas Latvijoje, prognozuojama, bus tris kartus brangesnis už praėjusį, kuris taip pat dažnam gyventojui buvo sunkiai pakeliamas. Vyriausybė planuoja kompensuoti pusę pabrangimo išlaidų šildantiems namus ne tik elektra, dujomis ar centriniušildymu, bet ir malkomis, medžio granulėmis ar briketais. Latvijos ekonomistai sako: politikai turėtų ne tik ieškoti pinigų kompensacijoms, bet ir investicijoms į atsinaujinančiusenergijos šaltinius.

Šiluma kaulų nelaužo, bet… plonina gyventojų pinigines. Pernai už 50 kvadratinių metrų buto Vilniuje šildymą vidutiniškai mokėta daugiau kaip 90 eurų. Latvijos sostinėje tokio pat dydžio buto šildymas kainavo apie 70 eurų, ir tai buvo vienas brangiausių šildymo sezonų.

Už praėjusį šildymo sezoną vien Rygos gyventojai vis dar skolingi apie 10 mln. eurų ir skolos, panašu, tik augs. Dar gegužę Latvijos ekspertai įspėjo – artėjantį šildymo sezoną apmokėti sąskaitas daugumai Latvijos gyventojų bus labai sunku. Kai kuriems – tiesiog neįmanoma.

„Rygos šiluma“, pagrindinis miesto šildymo tiekėjas, vasarą degina biokurą. Jo pakanka gyventojus aprūpinti karštuvandeniu. Tačiau šildymo sezonu pagrindinis šilumos šaltinis – dujos.

„Prognozuoti yra labai sunku. Mes nežinome, už kokią kainą mes pirksime šilumą, bet galėčiau pasakyti, kad tris kartus daugiau tai tikrai kainuos buto šildymas, negu kainavo“, – aiškino „Rygos šilumos“ valdybos narė Birute Krūze.

Latvijos vyriausybė jau parengė beveik 450 milijonų paramos paketą. Kompensacija bus skiriama ne tik būstą šildantiems elektra, gamtinėmis dujomis ar centriniušildymu, bet ir besišildantiems malkomis, medžio granulėmis ar briketais.

„Vyriausybė dalysis našta. Pusę pabrangimo kompensuotų valstybė, pusę – patys gyventojai. Nes vartotojai turi jausti kainų kilimą. Jei Vyriausybė kompensuotų viską, gyventojai nematytų poreikio taupyti energiją, renovuoti namus“, – aiškino Latvijos „Citadele“ banko ekonomistas Martinas Abuolinis.

Latvijos banko vyriausiasis ekonomistas Olegas Krasnopjorovas dalijasi įžvalga: šiai žiemai Latvija yra visiškai apsirūpinusi gamtinėmis dujomis, Inčiukalnio saugykla užpildyta. Todėl dabar būtina investuoti į atsinaujinančius šaltinius ir dar labiau mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

„Ir tai būtina daryti dabar, kai energijos kainos aukštos. Nes jeigu dujos atpigs – dings noras ieškoti sprendimų“, – pabrėžė O. Krasnopjorovas.

Viena didžiausių Latvijos durpių gavybos ir perdirbimo įmonė „Laflora“ sako, kad būtent durpės galėtų būti sprendimo būdas. Įmonės atstovas skaičiuoja, kad šildymas durpėmis, pagal dabartines dujųkainas, būtų kone 10 kartų pigesnis. Tačiau Latvija durpes šildymui naudoja ribotai, o nuo 2030-ųjų apskritai uždraus dėl klimato kaitos. Perdirbėjai tai vadina klaida.

Šildymas / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Svarbu ne ką tu degini ar naudoji, o kaip tu tai darai: ar naudoji anglies surinkimo saugyklą, ar filtravimo sistemą – visos šios priemonės gali sumažinti CO2emisiją. Durpes galima deginti neviršijant aplinkosauginių normų“, – kalbėjo įmonės „Laflora“ atstovas Jurgis Miezainis.

Ryga girdėjo apie Vilniaus planus deginti mazutą, tačiau, pasak ekonomisto Martino Abuolinio, Latvija nelinkusi daryti kompromisų aplinkosaugos klausimu. Ir ne tik dėl durpių.

„Vyriausybė nori padidinti energijos gamybai naudojamą medienos produkciją, bet iki šiol labai daug šios žaliavos importavome iš Baltarusijos. Dabar, kai importas uždraustas, tai reikštų savų miškų didesnį kirtimą“, – paaiškino M. Abuolinis.

Taigi bent trumpuoju laikotarpiu Latvija neturi kuo pakeisti dujas, kurių importo kaina, ekonomisto skaičiavimais, šiuo metu sudaro beveik 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Šaltinis: www.lrt.lt