Baltpool pranešimas, 2026 m. liepos 24 d.

Atėjus gūdžiai žiemai, ne vienas mūsų pradedame žvalgytis kelionių galimybių į šiltus kraštus. Tačiau tiems, kurie mūsų būstus aprūpina šiluma ir elektra, atostogauti žiemą netenka – kogeneracinių jėgainių, miestų ir miestelių katilinių darbuotojams šis laikotarpis yra tikras darbų įkarštis. Kad šios katilinės šaltuoju metų laiku nepritrūktų biokuro, įmonės ieško įvairių sprendimų nenutrūkstamam jo tiekimui užtikrinti.

Kad žiemą gyventojai neliktų be šilumos ir elektros, katilinės privalo atsakingai planuoti savo biokuro atsargas. Tačiau yra dalykų, kurių suplanuoti neįmanoma, – ekstremalios oro sąlygos, tiekimo problemos ar kiti netikėtumai. Biokurą deginančios įmonės atsargas kaupia pagal savo nustatytą politiką – biokurą laiko tiesiog savo ar nuomojamuose biokuro sandėliuose. Tiek, kiek joms pačioms atrodo užtektinai, galbūt trims arba visoms dešimčiai dienų į priekį.

„Kai kurios katilinės turi dideles teritorijas ir biokuro rezervą sukaupia pačios. Tačiau kitos – yra miestų centruose, kur kaupti didesniais kiekiais nėra galimybės. Yra itin didelių biokuro vartotojų, kurie per dieną sunaudoja daugiau kaip šimtą pilnų vilkikų biokuro“, – pasakoja „Baltpool“ biokuro biržos prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

„Įsivaizduokite, kad, užklupus rimtai žiemai, artimiausiai savaitei jūsų katilinei reikia trijų, penkių ar daugiau šimtų pilnų mašinų biokuro. O jeigu reikia jums, vadinasi, reikia ir kitiems. Vienas tiekėjas galbūt susiduria su technikos problemomis, antro tiekėjo išteklių jums nepakanka. Tuomet griūva ištisos logistinės grandinės, o katilinėms tenka mažinti generaciją tuomet, kai jos labiausiai reikia“, – aiškina V. Jonutis.

Vienas galimų būdų pasirūpinti biokuro atsargomis nenumatytiems atvejams, arba patenkinti staigiai išaugusią jo paklausą tuo metu, kai rinka yra mažiausiai likvidi, – gerokai iš anksto, dar vasarą, sudaromos rezervinės sutartys su biokuro tiekėjais naudojantis „Baltpool“ birža. Tai – lyg draudimo sutartis, leidžianti fiksuoti kainą ir išvengti rizikos patirti nenumatytų išlaidų bei tiekimo sutrikimų. Šiuo būdu įmonės apsidraudžia, kad turi pakankamą kuro rezervą net ir susidarius kritinei situacijai. Be to, šis rezervinis biokuras laikomas pardavėjo sandėlyje iki katilinei jo pareikalaujant.

„Katilinės privalo laikyti biokuro rezervą, kad, susidarius kritinei situacijai, galėtų jį naudoti. Dėl rezervo sandorio tai yra prekiaujama paslauga – tiekėjas savo sandėlyje ne daugiau nei 100 km nuo pirkėjo nutolusioje vietoje laiko sutartą biokuro kiekį. Įsigaliojus sutarčiai, šis biokuras, dar nesantis katilinėje, jau priklauso pirkėjui nuosavybės teisėmis, ir jis turi teisę bet kada nuvykti į sandėliavimo vietą ir patikrinti, ar sandėlis ir biokuras tikrai egzistuoja“, – teigia V. Jonutis.

Rizikas eliminuojanti draudimo sutartis

„Būna, kad būstui, sveikatai ar konkrečiam daiktui įsigyjame draudimą ir per metus nieko neįvykus pagalvojame, jog gal be reikalo tą draudimą pirkau – jeigu viską gyvenime žinotume iš anksto, elgtumės kitaip. Draudimo sutarties esmė ir yra tokia, kad nepatirtum papildomų išlaidų esant nenumatytai situacijai. Taip ir rezervo sandorių atveju – rezervinė sutartis apsaugo nuo didelių išlaidų ir galimybės išvis neįsigyti biokuro, jei rinkos likvidumas staiga sumažėtų.“, – svarsto biokuro biržos prekybos vadovas.

Kitas pavyzdys, kai praverčia ši savotiška draudimo sutartis, – šalyje biokuro pardavimu užsiima nemažas skaičius įmonių, tačiau būtent tuo metu, kai temperatūra naktimis krenta 20 ar daugiau laipsnių žemiau nulio, o šildymo poreikiai šoka aukštyn, biokurą ruošti miške tampa beveik neįmanoma.

„Miške esant itin žemai temperatūrai dirbanti technika nebeatlaiko – lūžta metalas, stingsta tepalai. Vienam tiekėjų nutikus bėdai ir nesugebant vykdyti įsipareigojimų, aktyvuojamas rezervo sandoris ir katilinė nelieka be kuro“, – pranašumus įvardija „Baltpool“ atstovas.

Anot jo, rezervo sandorius sudaryti gali tik pačios patikimiausios biokuro tiekimo įmonės, kurios yra finansiškai stiprios, o jų galimybės praktiškai išbandytos kritiniais šildymo sezono laikotarpiais. Taip rezervo sandoris panaikina pirkėjo rizikas, kad kuras nebus pristatytas.

Strateginis planavimas

Biokuro sandorį dalyviai pradėjo naudoti ir kaip fiksuotos kainos sutartį, kurią gali aktyvinti bet kuriuo laikotarpiu. Biokuro rinkoje ilgalaikės ir trumpalaikės sutartys turi skirtingas kainodaras, ir niekas užtikrintai negali pasakyti, kurie sandoriai ateinančią žiemą bus brangesni.

„Įprastai katilinės nusiperka dalį reikalingo biokuro ilgalaikiais sandoriais, o likusią dalį – trumpalaikiais. Gaunamas vidurkis, kuris pirkėjui leidžia nusipirkti kuro už vidutiniškai teisingą kainą. Prasidėjus tikrai žiemai, kai rinkoje mažėja likvidumas, užuot pirkus už labai išaugusią kainą, tiesiog užtenka aktyvinti savo rezervo sandorį. Išsprendus problemą ir pakylant temperatūrai, rinka tampa likvidesnė. Tuomet įmonė vėl nusiperka naują rezervo sandorį už priimtiną kainą ir atkuria status quo“, – pasakoja V. Jonutis.

Pašnekovas pabrėžia, kad nepaisant to, jog rezervo sandoris sudarytas, pavyzdžiui, birželį, jo galiojimo laikotarpis yra nuo lapkričio 1 iki kovo 31 d. Tai reiškia, kad sandėlyje iki lapkričio 1 d. gali nieko nebūti.

„Iki šios datos tiekėjai krauna savo sandėlius, tačiau dar nėra atskaitingi pirkėjui. Suėjus kovo 31 d., o pirkėjui neaktyvinus rezervo sandorio, pirkėjas per mėnesį turi duoti nurodymą kurą pristatyti į pirkėjo teritoriją už anksčiau sutartą kainą. Taip yra todėl, kad sudarius sandorį, tą pačią sekundę, biokuro nuosavybė atitenka pirkėjui – pardavėjas netgi privalo nurodyti GPS koordinates, kurioje vietoje yra šis sandėlis“, – sako jis.

Įprastai biokuro tiekimas vyksta pagal susitarimą savaitę iš anksto – pavyzdžiui, norint nuo pirmadienio iki penktadienio gauti kurą, tiekimo grafikas privalo būti sudaromas vėliausiai prieš tai einančios savaitės trečiadienį.

„Rezervinio sandorio atveju reikalingas daug didesnis operatyvumas. Dažniausiai rezervo prireikia tada, kai biokuro likutis katilinėje yra kritiškai mažas, tad rezervo tiekėjas privalo logistiką suorganizuoti per 24 valandas nuo rezervo aktyvavimo. O pirkėjas privalo atidaryti savo tiekimo vartus ir priimti kurą be pertrūkio visą parą – tuo metu, kai reikia rezervo, įprastai nebūna šiltos ir malonios dienos: užpustyti keliai, ekstremaliai žema temperatūra ir kitos bėdos“, – vardija jis.