Įsibėgėjus šildymo sezonui visuomenėje kasmet iš naujo atgimsta diskusija – kas labiau teršia ir nuodija aplinką – kaimyno kūrenamos atliekos, ar centriniam šildymui naudojami energetiniai katilai? Iš kur sklinda blogas kūrenamų atliekų kvapas? Skirtingų įrenginių išskiriamų dūmų sudėtis nėra vienoda, todėl Kauno technologijos universitetas atliko palyginamuosius tyrimus ir išsiaiškino, kad buitiniai katilai išskiria net tūkstančius kartų daugiau nuodingų dalelių, nei naudojami centrinio šildymo sistemose.

Atlikti tyrimai parodė, kad buitiniame katiliuke kūrenant įprastas malkas nuodingų dujų koncentracija siekia 5000 milijoninių tūrio dalių (ppm). Reguliuojant buitinio katiliuko galią, mažinant oro tiekimą, nuodingų medžiagų koncentracija išauga net iki 30 000 ppm ir daugiau. Tuo tarpu energetiniame katile, naudojamame centrinio šildymo sistemų, susidaro mažesnė nei 1 pmm dujų koncentracija.

„Šiuolaikiniai buitiniai ar panašūs mažieji katilai turi galios reguliavimo sistemas. Jų veikimo principas toks, kad kaitinamo vandens temperatūrai pakilus iki nustatytos, sumažinamas degimui reikalingo oro padavimas. Tuomet prasideda kuro degimas su oro trūkumu, dėl kurio kartu su dūmais į aplinką pradeda sklisti kietosios dalelės: smalkės (anglies viendeginis), suodžiai (nesudegusios anglies dalelės), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kitos kenksmingos kietosios ar dujinės medžiagos. Dauguma šių medžiagų yra nuodingos ir gali sukelti sunkias ligas“, – sakė Kauno technologijos universiteto Energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Buinevičius.

„Sveikata yra daug svarbiau nei pigus šildymas, tačiau norėdami sumažinti bendrą taršos kiekį turime išspręsti ne vieną problemą. Jau keletą metų privačių namų savininkams siūloma piniginė parama katilų keitimui į tobulesnius, medienos granules deginančius, katilus ar šilumos siurblių įsirengimą. Deja, paramos sumos nedidelės, kai kuriems žmonėms net ir su papildomu finansavimu geresnės kokybės katilai yra neįperkami“, – sakė Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.

Ženkliai mažesnė nuodingų dujų koncentracija energetiniuose katiluose susidaro, nes kuras į juos tiekiamas tolygiai – tiek, kiek reikia šiluminei galiai sudaryti. Degimui reikalingas oras taip pat tiekiamas proporcingai kuro kiekiui – tiek, kiek jo reikia pilnam kuro sudeginimui. Energetiniame katile degimas vyksta aukštoje 900 – 1100 laipsnių Celsijaus temperatūroje, todėl oksiduojamos ir pilnai sudega visos degiosios medžiagos. Centralizuotose šildymo sistemose dūmai yra ir specialiais įrenginiais valomi nuo kietųjų dalelių. Beveik visose energetinėse katilinėse dūmai dar praplaunami vandeniu – tai padeda kruopščiai juos išvalyti nuo kietųjų dalelių ir kitų junginių, o šiame procese gauta dūmų šiluma panaudojama naudingai.

„Lietuva, kartu su Danija ir Švedija, turi plačiausiai Europoje įrengtus centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tinklus ir jie yra puikiai technologiškai išvystyti. Sistemos turi ir galių rezervą, kurį būtų galima panaudoti platesniam naujų ir senų pastatų prijungimui. Tai ne tik sumažintų šildymo kainas, bet ir padėtų spręsti kritines oro taršos problemas Lietuvos miestuose. Daugelyje Lietuvos miestų tiekiama pilnai „žalia“ šiluma iš atsinaujinančių išteklių. Švari centralizuota šilumos gamyba ir platesnis jos panaudojimas galėtų užtikrinti ženkliai geresnę ekologinę situaciją senuose miestų kvartaluose, tačiau tam reikia aktyvesnės ir kryptingos valstybės politikos bei paskatų“, – sakė V. Lukoševičius. Lietuvos energetinių katilų tarša reguliuojama ES direktyvų ir atitinkamai kontroliuojama aplinkosaugos įstaigų. Tuo tarpu didžiulė individualaus šildymo katilų tarša užprogramuota jų konstrukcijoje. Todėl deginant net ir kokybišką gabalinį kurą buitiniuose katiliukuose, į orą išmetama nesulyginamai daugiau teršalų, negu gaminant šilumą iš medienos energetiniuose katiluose. Be to, buitinių katiliukų dūmai patenka tiesiai į žmonių kvėpavimo zoną.