Konferencija „GEOTERMIJA LIETUVAI“

Data

birželio 03, 2019

Vieta

Lietuvos Respublikos Seimo I rūmai, Konstitucijos salė (3 a.) Gedimino pr. 53, Vilnius

Konferencijos tikslas – supažindinti visuomenę su geoterminės energijos panaudojimo galimybėmis, pateikti jau egzistuojančius pavyzdžius, nustatyti geoterminės energijos panaudojimo Lietuvoje plėtros gaires.

Birželio 3 d. LR Seime vyko konferencija „Geotermija Lietuvai”. Konferencijoje nagrinėtos šiluminės geotermijos geologinės prielaidos Lietuvoje; seklioji geotermija su šilumos akumuliacija – žemės šilumos siurblių panaudojimas individualių namų, daugiabučių ir verslo pastatų šildymui; geoterminis vanduo sveikatinimui bei akvakultūros plėtrai; geoterminių įrenginių įrengimo tvarka (teisiniai klausimai) bei finansavimo galimybės; geotermijos plėtros gairės – Lenkijos ir Vokietijos patirtis.

Konferencijos metu buvo išsakyta daug diskutuotinų ir nevienareikšmiškai vertinamų „faktų“, tezių ir nuomonių. Keletas pagrindinių:

  • Šilumos siurblio (seklioji geotermija) COP (coefficient of performance) lygus apie 4 net su radiatorine šildymo sistema.
    LŠTA: paprastai toks COP sunkiai pasiekiamas. Teoriškai įmanomas didelio našumo šilumos siurbliams, kurie aptarnauja grindinio šildymo sistemas.
  • Šilumos siurblio oras-oras sezoninis COP lygus apie 2,5.
  • Lietuvoje instaliuota apie 110 MW šiluminės galios iš sekliosios geotermijos. Šilumos siurblius yra įsirengę 15 vnt. daugiabučių. Iš jų 7 yra Alytuje.
  • Seklioji geotermija 200-500 m. gylyje, temperatūra apie 10 C. Lietuvos vakaruose – apie 35 C.
  • Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūra (APVA) šiuo metu finansuoja šilumos siurblių įrengimą individualiuose namuose. Numatyta skirti 4 mln Eur. paramą naujiems projektams, ir 2 mln Eur. jau įgyvendintiems.
  • Sekliosios geotermijos kolektoriaus šilumos srautas 60-70 W/m. Efektyvumą 10-12 proc. galima padidinti įrengus sezoninę šilumos talpą.
  • Pripažįstama, kad pikinio šilumos poreikio šilumos siurbliai nepadengia.. reikalingas alternatyvus šilumos šaltinis, o dažniausiai renkamasi CŠT. Nepaisant to, siurblių šalininkai prašo didesnės valstybės paramos įrangai ir jos įrengimui, reikalauja panaikinti rezervinės galios mokestį CŠT įmonėms. Siūlo taikyti lengvatinius elektros tarifus šilumos siurbliams.
  • Šilumos siurblių proteguotojai „skaičiuoja“, kad CŠT šilumos kWh kaina 6 ct, o šilumos, pagamintos šilumos siurbliu, 1,6-2,0 ct. Lygindami jie vertina tik išlaidas energijai. CŠT kainą, kur įskaičiuota viskas, lygina tik su išlaidomis elektrai.
    LŠTA: vertinant naudota tik elektros energijos kaina (10-11 ct/kWh). Realių šilumos siurblio sąnaudų (investicijos į įrangą, eksploatacija, remontai, techninės priežiūros užtikrinimas visą parą, jei tokia paslauga būtų, sąskaitų išrašymas ir pan.) nenurodo, galimai specialiai klaidinant gyventojus.
  • Konferencijos dalyviai siūlo pradėti eksploatuoti UAB „Geoterma“. Buvo pasiūlyta šią įmonę perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei, o didžiausio palaikymo sulaukė siūlymas ją perduoti Klaipėdos universitetui moksliniams tikslams. Kiti siūlė Geotermoje naudotas dujas keisti į biokurą ir toliau gaminti šilumą CŠT Klaipėdos miesto sistemai.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

2019-06-03 Konferencija „Geotermija Lietuvai“

Kiti renginiai