Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
KOKIU BŪDU GERIAUSIA SIEKTI 2030 METŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO TIKSLŲ ?
2021 m. vasario 12 d. VšĮ Lietuvos energetikos agentūros pranešimas.
Iki 2030 metų Lietuva siekia suminiu būdu sutaupyti 27,28 TWh galutinės energijos. Kaip parodė ankstesnių įsipareigojimų įgyvendinimas 2017-2020 laikotarpiu, šio tikslo pasiekimas reikalaus finansinių išteklių ir žmogiškųjų pastangų. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pataisomis (įsigaliojusiomis nuo 2020-06-26) nustatoma, kad už atitinkamas sritis atsakingos ministerijos turi užtikrinti, kad:
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, atsakingai už energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimą pramonės sektoriuje, užtikrinti ne mažesnį kaip 5 456 GWh privalomą sutaupyti energijos kiekį;
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, atsakingoms už energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimą paslaugų ir namų ūkių sektoriuose, užtikrinti ne mažesnį kaip 10 366 GWh privalomą sutaupyti energijos kiekį;
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, atsakingai už energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimą transporto sektoriuje, užtikrinti ne mažesnį kaip 10 912 GWh privalomą sutaupyti energijos kiekį;
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, atsakingai už energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimą žemės ūkio sektoriuje, užtikrinti ne mažesnį kaip 546 GWh privalomą sutaupyti energijos kiekį.
Siekiant minimalizuoti sutaupymų tikslo pasiekimui reikalingus resursus, VšĮ Lietuvos energetikos agentūros, Energijos vartojimo efektyvumo (EVE) skyrius atliko galimų tikslo siekimo scenarijų analizė.
Žemiau esančiame dokumente pateikiame scenarijus, kaip sukaupti 27,28 TWh, pagrindines įžvalgas bei rekomendacijas:
Scenarijai 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslams pasiekti (PDF)
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.