AB “Klaipėdos energija” pasirašė sutartį su Kauno technologijos universitetu (KTU) dėl paslaugų, padėsiančių įvertinti geoterminių gręžinių būklę bei išspręsti jų eksploatavimo problemas. KTU mokslininkų grupei vadovaus Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, geoenergetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorijos „Geoenergy Lab“ vadovas Mayur Pal. Profesorius yra sukaupęs didelę tarptautinę patirtį naftos ir dujų tyrimo centruose, pastaruosius 17 m. vadovavo tyrimų komandoms ir įgyvendino didelės vertės tyrimų projektus Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Katare ir kitose šalyse.

„Mūsų siekis yra atgaivinti geoterminės energijos panaudojimą šilumos energijos gavybai, kuri būtų naudojama tiekiant šilumą Klaipėdos miesto gyventojams. Susidūrėme su geotermijos panaudojimo galimybių iššūkiais, tad ieškome būdų, kaip juos įveikti. Džiaugiamės, kad pasaulyje pripažintas mokslininkas prof. Mayur Pal sutiko pasidalinti savo mokslinėmis žiniomis ir patirtimi“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

Pigesnės ir draugiškesnės aplinkai energijos link 
Klaipėda yra Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos zonoje, kuri pasižymi aukštos temperatūros (35 – 90 ^oC) geoterminio vandens klodais nedideliame (1-2 km) gylyje. Tai yra didelis geoterminis potencialas – čia sukaupti milžiniški energijos kiekiai, kurių efektyvus panaudojimas leistų atpiginti šilumą gyventojams, tuo pačiu užtikrinant mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Pastarąjį dešimtmetį šilumos gamybos srityje įvyko ženklūs pokyčiai – nuo dujų, anglies ir mazuto deginimo pereita prie tvaraus biokuro, kurio didžiąją dalį sudaro miško kirtimo liekanos. Taip pat padidėjo šilumos dalis, išgaunamos deginant atliekas. Geoterminė energija – tai tvari ateities energija. Ši energetika sėkmingai vystoma daugelyje Europos šalių: Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt. Be energijos gamybos, aukšto druskingumo geoterminis vanduo yra sėkmingai naudojamas rekreacijoje, medicinoje ir kitose srityse. 

Klaipėdoje 2002 – 2017 m. veikusi parodomoji geoterminė jėgainė įrodė, kad Lietuvoje geoterminę energiją galima panaudoti centralizuoto šildymo sistemoje. Deja, per savo veikimo laikotarpį ši jėgainė susidūrė su techniniais ir ekonominiais iššūkiais, kurių nepavyko išspręsti ir jėgainė buvo sustabdyta. Bet šie iššūkiai tuo pačiu buvo ir pamokos, kurias išmokus, geoterminę energiją galima būtų panaudoti centralizuotam šildymui. 

Šiuolaikiniai moksliniai metodai – paspirtis geotermijai 
2022 m. jėgainės turtą perėmė Klaipėdos m. savivaldybė ir patikėjimo teise perdavė savivaldybės valdomai įmonei AB „Klaipėdos energija“. 2023 m. Klaipėdos mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje yra specialistai iš įvairių institucijų: Klaipėdos m. savivaldybės, Klaipėdos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos geotermijos asociacijos ir kt. Grupės tikslas – parengti geoterminės jėgainės veiklos atnaujinimo planą ir parengti koncepciją geoterminio vandens panaudojimo įvairaus spektro paslaugoms teikti. Šios darbo grupės sudėtyje yra ir prof. Mayur Pal. Kalbėdamas apie geoterminės energijos potencialą Lietuvoje, profesorius pažymėjo: „Lietuva viena pirmųjų Baltijos šalyse pradėjo statyti geoterminę jėgainę. Gaila, kad Klaipėdos geoterminė jėgainė šiuo metu neveikia. Tačiau galbūt bus įmanoma jos veiklą atkurti ir vėl pasinaudoti geoterminiais ištekliais. Jėgainė jau turi daug infrastruktūros, kurią būtų galima panaudoti iš naujo, ir tai yra didelis privalumas“. 

Pasirašydami bendradarbiavimo sutartį, AB „Klaipėdos energija“ ir KTU mokslininkai siekia įvertinti buvusios jėgainės darbo technologines problemas ir numatyti jų sprendimų būdus. Mokslininkų grupė tirs geoterminio vandens srauto grąžinimo į gelmes, infrastruktūros medžiagų atsparumo didelio druskingumo geoterminio vandens poveikiui, gręžinių būklės įvertinimo, jų veikimo ilgaamžiškumo užtikrinimo ir kt. problemas. Tyrimams mokslininkai pasitelks matematinio modeliavimo programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius ir sukurti 3D jų modelius. Taip pat bus pateikta gręžinių atstatymo ir jų veiklos kaštų analizė. Profesorius M. Pal neslepia, kad gali tekti susidurti su iššūkiais, tokiais kaip turimų patikimų duomenų trūkumas arba jų neapibrėžtumas. Tačiau, mokslininko teigimu, jo vadovaujama profesionali komanda yra sukūrusi pažangias darbo eigas ir metodus, skirtus duomenų neapibrėžtumui tvarkyti, bei planuoja juos panaudoti šiame projekte minėtiems iššūkiams įveikti. 

AB “Klaipėdos energija” 2024-07-31 pranešimas ČIA.