AB „Klaipėdos energija” pranešimas, 2026 m. spalio 7 d.

Sklandi šildymo sezono pradžia – jau užtikrinta  
Kaip ir kiekvienais metais, AB „Klaipėdos energija“ ruoštis naujam šildymo sezonui pradėjo iš karto, vos tik pasibaigus praėjusiam, kad vartotojams užtikrintų patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą.  

Buvo įvertinta šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių techninė būklė, išvalyti biokuro katilai ir jų pakuros, atliktos įrenginių vidaus apžiūros. Išanalizavus praėjusio sezono metu užfiksuotus gedimus, nustatyti avaringiausi katilinių termofikacinio vamzdyno ruožai bei mazgai, rekonstruota 145 metrų termofikacinio vamzdyno, o viso Klaipėdoje ir Gargžduose bendrovė per paskutinius metus rekonstravo 1716 m. šilumos tinklų.

Gegužės ir birželio mėnesį vyko centralizuotų šilumos tinklų hidrauliniai bandymai – Klaipėdos mieste jie atlikti šešiais etapais skirtingose miesto teritorijose, Gargžduose – dviem etapais. Bandymų metu išryškėjusios silpniausios tinklo vietos suremontuojamos, kad šildymo sezono metu gyventojams nekiltų problemų. Prieš sezono pradžią atliekamas ne vien tik defektų likvidavimas po hidraulinių bandymų, bet užbaigiami yra ir planiniai darbai – visi darbai bus atlikti dar iki šildymo sezono starto, todėl gyventojai šildymo sezono gali laukti ramiai. 

Investicijos į patikimumą ir efektyvumą 
Siekdama užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą, bendrovė inicijavo šilumos gamybos ir tiekimo įrenginių atnaujinimo projektus visuose pagrindiniuose šilumos gamybos objektuose. Dėl intensyviai vykdomos daugiabučių namų ir jų šilumos punktų renovacijos centralizuoto šilumos tiekimo sistema tampa vis dinamiškesnė. Siekdama užtikrinti efektyvų ir ekonomišką sistemos darbą bei palaikyti reikiamus šilumos tiekimo parametrus, AB „Klaipėdos energija“ modernizuoja siurblinę įrangą, diegdama šiuolaikinius siurblius su dažnio keitikliais. Tokie sprendimai leidžia tiksliau reguliuoti šilumnešio srautus ir mažinti elektros energijos sąnaudas. 

Klaipėdos centrinėje katilinėje vietoje nusidėvėjusio tinklo siurblio sumontuotas naujas, aukšto efektyvumo 900 m³/val. našumo siurblys su dažnio keitikliu. Taip pat atliktas dviejų 1 000 m³/val. našumo tinklo siurblių kapitalinis remontas. 

Vykdomi ir centrinės katilinės recirkuliacinių siurblių atnaujinimo projektai. Šeši seni ir energetiškai neefektyvūs siurbliai bus pakeisti nauja, efektyviau veikiančia įranga: vienu 800 m³/val. našumo siurbliu su dažnio keitikliu ir keturiais mažesnio našumo recirkuliaciniais siurbliais. Tai leis lanksčiau reguliuoti sistemos darbą, sumažinti elektros energijos suvartojimą bei eksploatacines sąnaudas. 

Atnaujinus siurblių ūkį bus ne tik sumažintas elektros energijos poreikis ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, bet ir padidintas centralizuoto šilumos tiekimo sistemos patikimumas bei efektyvumas. Mažesnės elektros energijos sąnaudos reiškia ir mažesnes šilumos gamybos bei tiekimo sąnaudas, todėl tokios investicijos prisideda prie stabilesnės ir vartotojams palankesnės šilumos kainos išlaikymo. 

Ruošiantis naujam sezonui, Klaipėdos ir Gargždų katilinėse įdiegtos tinklo cirkuliacinių bei papildymo siurblių automatizuoto valdymo ir stebėsenos sistemos, o Klaipėdos miesto šilumos tinkluose modernizuota keturių šilumos kamerų elektros, nuotolinio valdymo ir automatikos įranga. Be to, katilinėse pakeista 20 pasenusios konstrukcijos elektros variklių naujais, energetiškai efektyviais įrenginiais, leisiančiais sumažinti elektros sąnaudas šilumos gamybai. 

„Klaipėdos energija“ užtikrintai tiesia kelią į tvaresnę ateitį 
Skaičiuojama, kad įgyvendinus tinklo ir recirkuliacinių siurblių atnaujinimo projektus, per metus bus sutaupoma iki 1 070,1 MWh elektros energijos, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažės apie 624 t CO₂ ekvivalento per metus. 
 
Mažinti veiklos poveikį aplinkai ir prisidėti prie tvaresnės energetikos plėtros – vienas svarbiausių bendrovės strateginių tikslų. Siekdama sumažinti šilumos gamybos poveikį aplinkai, bendrovė katilinės vandens šildymo katiluose diegia azoto oksidų išmetamuose dūmuose mažinimo technologiją. Jos metu į karštas dūmų dujas įpurškiamas amoniakas arba karbamido tirpalas, o vykstant cheminei reakcijai azoto oksidai paverčiami azotu ir vandens garais. Prasidėjus šildymo sezonui bus atliekami šios sistemos paleidimo ir derinimo darbai. 

Bendrovė ir toliau kryptingai investuoja į modernias technologijas, siekdama užtikrinti saugų, patikimą ir tvarų šilumos tiekimą Klaipėdos ir Gargždų gyventojams bei prisidėti prie ilgalaikių aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. 

Aiški sezono trukmė ir spalio kainos 
Šiemet įsigaliojo gyventojams aktualus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas – šildymo sezonu dabar laikomas laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Šiuo laikotarpiu šilumos tiekėjas privalo būti pasirengęs tiekti šilumą, kad pastatuose būtų užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra. Pakeitimu siekiama, kad šilumos tiekimo sistema būtų pasirengusi reaguoti į realias oro sąlygas ir gyventojai neliktų be šildymo, jei šaltasis metų laikotarpis prasidėtų anksčiau arba tęstųsi ilgiau nei įprastai. Kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C, šildymo sezonas gali būti pradėtas ir anksčiau arba vėliau numatytos datos. Daugiabučių namų gyventojai taip pat gali patys nuspręsti pradėti šildymo sezoną savo nuožiūra, nepažeisdami nustatytų higienos normų – tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų sutikimą. 

2026 m. spalį šilumos kaina sieks 7,37 ct/kWh be PVM – tai 24,92 proc. daugiau nei 2025 m. spalį, kai kaina buvo 5,90 ct/kWh. Pagrindinė priežastis – išaugusios kuro kainos: gamtinių dujų kaina per metus šoktelėjo 156,6 proc., o biokuro – 58,7 proc. Dalis šilumos kainos yra ir vadinamoji pastovioji dedamoji (2026 m. spalį – 2,62 ct/kWh), kuri padengia investicijų nusidėvėjimą ir grąžą, darbo užmokesčio pokyčius bei infliaciją – ji, lyginant su pernai spaliu, išaugo 24,8 proc. 

Karšto vandens kaina spalį sieks 6,68 Eur/m³ – palyginti su 5,82 Eur/m³ pernai spalį. Šį pokytį daugiausia lemia 65,2 proc. išaugusi pastovioji karšto vandens dedamoji, kurią padidino bendrovės investicijos į nuotolinio duomenų nuskaitymo diegimą. 

Pasirengimas šildymo sezonui – bendra atsakomybė 
Pagal galiojančias Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo atlikti pasirengimo darbus ir surašyti Pastato parengties šildymo sezonui aktą, kurį per 5 darbo dienas turi pasirašyti pastato valdytojas ir pateikti kopiją šilumos tiekėjui. Nustačius trūkumų, jie turi būti pašalinti iki šildymo sezono pradžios – priešingu atveju pastate šilumos vartoti negalima, todėl tie, kurie akto dar nepateikė, „Klaipėdos energija“ prašo tuo pasirūpinti. 

Prie sklandaus pasirengimo gali prisidėti ir patys gyventojai – pasidomėdami namo pasirengimu, pasiteiraudami valdytojo, ar pastatas parengtas sezonui. O namuose šilumą taupyti padeda paprastos taisyklės: tinkamai sureguliuoti langai, neuždengti radiatoriai ir reguliariai vėdinamos patalpos, taip pat uždarytos šaltų patalpų (prieškambario, laiptinės) durys – visa tai gali prisidėti prie mažesnių šildymo sąskaitų.